Sveikatos priežiūros specialistai nuolat pabrėžia, kad vien gydyti ligas nepakanka. Kur kas efektyviau yra užkirsti kelią jų atsiradimui – tam skirtos ligų prevencinės programos. Lietuvoje jos veikia jau beveik du dešimtmečius ir padeda nustatyti ligas dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų. Apie prevencinių programų svarbą, taikymą ir jų naudą plačiau pasakoja šeimos gydytoja Elena Šukė.
Prevencinių programų svarba ir Lietuvoje taikomi modeliai
Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios pagrindinės valstybinės prevencinės programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos. Be to, netrukus planuojama pradėti plaučių vėžio prevencinę programą, kurios techniniai ir teisės aktų reikalavimai dar yra derinami.
Visos šios programos remiasi patikimais moksliniais tyrimais, jų tyrimai yra nesudėtingi, greiti, neskausmingi ir beveik nekelia diskomforto. Nepaisant to, jų nauda yra didžiulė – jie leidžia laiku nustatyti rizikos veiksnius ar ankstyvus ligų požymius, kurie dažnai būna nepastebimi pacientams.
Kas ir nuo kada gali naudotis prevencinėmis programomis?
Pagal gydytojos Elenos Šukės informaciją, gimdos kaklelio vėžio programa yra skirta moterims nuo 25 iki 59 metų. Šioje programoje taikomas dviejų pakopų patikrinimo modelis: jaunos moterys nuo 25 iki 34 metų reguliariai tiriamos PAP testu, o moterys nuo 35 metų – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimu.
Krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos dažniausiai taikomos vyresniems nei 50 metų asmenims ir yra skirstomos pagal lytį bei rizikos veiksnius. Krūties vėžio patikros skirtos moterims, prostatos vėžio – vyrams, o storosios žarnos vėžio programa apima abi lytis ir gali būti taikoma net iki 74 metų. Širdies ir kraujagyslių ligų programa taikoma 40–60 metų asmenims ir leidžia anksti nustatyti su šiais rizikos veiksniais susijusias sveikatos problemas.
Tyrimų dažnumas ir jų svarba
Prevencinių tyrimų dažnumas priklauso nuo taikomos programos ir individualios rizikos lygio.
Pavyzdžiui, prostatos vėžio tyrimai gali būti rekomenduojami kartoti kas vienerius, dvejus arba trejus metus, priklausomai nuo PSA rezultato. Širdies ir kraujagyslių ligų atveju tyrimų intervalas taip pat yra skirtingas – nuo metų iki ketverių, priklausomai nuo rizikos.
Gimdos kaklelio vėžio profilaktika vykdoma dažniausiai kas trejus metus, o krūties vėžio mamogramos atliekamos kas dvejus metus, jei nėra pastebėta jokių pakitimų. Gydytoja pabrėžia, kad pakartotinės patikros nėra formalumas – tai svarbi ir gyvybiškai reikalinga prevencijos dalis, nes situacija organizme gali pasikeisti per kelerius metus.
Kodėl žmonės vengia prevencijos?
Dažniausiai gydytojos praktikoje pastebimos pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nesinaudoja prevencinėmis programomis, yra laiko stoka ir baimė sužinoti, kad patikros metu gali būti nustatyta pavojinga liga. Elena Šukė pabrėžia: „Baimė neturėtų stabdyti – priešingai, prevencinės programos sukurtos tam, kad ligos būtų aptiktos kuo ankstyvesnėse stadijose, kai gydymas yra paprastas, greitas ir veiksmingas.“
Ypač svarbu suvokti, kad prevencinės programos skirtos ne tik sergantiems, bet ir visiškai sveikiems žmonėms. Ankstyvos stadijos ligos dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl tikrinimasis profilaktiškai gali išgelbėti gyvybę.
Sveikos gyvensenos reikšmė prevencijoje
Prevencija nėra vien tik medicininiai tyrimai. Šeimos gydytoja pabrėžia, kad kiekvienas žmogus pats turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir gyvenseną. Subalansuota mityba, pakankamas miegas, emocinė pusiausvyra ir fizinis aktyvumas yra neatsiejamos ligų prevencijos priemonės, kurios ženkliai pagerina bendrą žmogaus savijautą ir sumažina ligų riziką.
Rekomenduojama reguliariai atlikti mankštą, vaikščioti gryname ore ir rūpintis savo kūnu. Tai – ne tik investicija į dabarties gerovę, bet ir į ateities sveikatą. Tad svarbiausias patarimas – laiku pasitikrinti, kol ligos simptomai dar nepasirodė ir ligų galima išvengti arba jas gydyti efektyviai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.