Buvo paskelbtas buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus įrašas, kuriame jis aštriai kritikuoja Rusijos veiksmus ir ragina tarptautinę bendruomenę neleisti agresoriui „išbristi“ iš savo sukurtos padėties be pasekmių. „Neleiskim Rusijai išbristi iš savo mėšlo”, – aiškiai ir be užuolankų rašė diplomatas, pabrėždamas, kad tai priklauso ne tik nuo Rusijos veiksmų, bet ir nuo mūsų pačių sprendimų ir konsoliduotos reakcijos.
Karinių atakų mastas ir jų pasekmės
Linkevičius cituoja V. Zelenskio pranešimus apie masines atakas: vien naktį rusų pajėgos į Kyjivą paleido dešimtis raketų ir šimtus bepiločių orlaivių. Tokie skaičiai – 1 450 dronų ir 1 640 valdomų bombų per savaitę – rodo technologinį ir taktinių priemonių intensyvumą, tačiau šis kiekis nereiškia ir strateginio pranašumo. Diplomatas atkreipia dėmesį: rezultatai yra kruvini, o ilgalaikė grėsmė priklauso nuo gamybinių pajėgumų ir logistikos, ypač raketų atsargų.
Politinė ir ekonominė reakcija – ES sankcijų vėlavimas
Linkevičius taip pat kritikuoja Europos ir politikų nevisavertiškumą sankcijų įgyvendinime: stringantis ES sankcijų paketas rodo, kad sprendimų priėmimas kartais yra per lėtas ar per silpnas. Diplomatas perspėja, jog jei nebus nuoseklumo ir spartesnės pozicijos, įvykiai gali tęstis ilgiau, o agresorius iš to pasinaudoti. Jo pastebėjimas primena, kad laikas veiksniui ir parama Ukrainai yra esminiai – kol Ukraina ginasi, Vakarai turi stiprinti savo atsparumą ir užtikrinti nuoseklų spaudimą agresoriui.
Rusijos galimybės ir vidaus problemos
Analizuodamas Rusijos gebėjimus, L. Linkevičius teigia, kad šalis yra neprognozuojama, bet šiuo metu stokoja priemonių lauko konvenciniam puolimui vykdyti. Jis nurodo, kad Rusija dažniau renkasi terorą, provokacijas ir branduolinį šantažą negu tradicines karines operacijas, o ilgalaikiam smūgiui užtenka ne inauguracijos, o masinės mobilizacijos, kurios pasekmės ir žmonių praradimas jau matomas kasdien.
Ką daryti toliau?
Linkevičius ragina stiprinti energetinę ir civilinę infrastruktūrą, ruoštis provokacijoms ir sabotažui, bei mažinti viešą baimės kurstymą. „Gal tuomet mažiau gąsdinkimės ir gąsdinkim kitus, nes tai yra Kremliaus planas. Tiesiog nuosekliai dirbkim ir stiprinkim savo atsparumą”, – rašė jis, pabrėždamas, kad kiekviena europinė valstybė privalo prisidėti prie bendros gynybos ir sankcijų įgyvendinimo.
Straipsnio pabaigoje diplomatas pridūrė provokuojantį pastebėjimą apie simbolinį Rusijos gestą: „Naujai modifikuotas Rusijos 100 rublių banknotas, išleistas 2026 m. liepą, savo žemėlapyje Krymo nerodo. Kas tai? Klaida? Neapsižiūrėjimas? Ar toliaregiška prognozė?” Ši pastaba atspindi nuolatinį skeptiškumą dėl Rusijos pasakojimų ir iliustruoja, kaip simboliai bei realios politinės priemonės susipina dabartinėje geopolitinėje kovoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.