Naujausi moksliniai tyrimai vėl atkreipia dėmesį į vieną iš seniai diskutuojamų klausimų – ar mažos vyno dozės turi teigiamos įtakos širdies sveikatai. 2024 metų gruodžio mėnesį pristatytas tyrimas, atliktas Barselonos universiteto mokslininkų, pasiūlė gana intriguojančių išvadų, kurios sukėlė nemažai diskusijų medicinos bendruomenėje.
Tyrimo pagrindinės išvados ir kontekstas
Tyrime dalyvavo 1232 žmonės, vyresni nei šešiasdešimties metų, turintys rizikos veiksnių širdies ir kraujotakos ligoms – antrojo tipo diabetą, padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujospūdį, rūkymo įprotį ar nutukimą. Mokslininkai stebėjo, kaip reguliariai vartojamas vynas veikia širdies ligų riziką, kai taikoma Viduržemio jūros dieta – laikoma viena sveikiausių mitybos formų, apimančia gausybę daržovių, vaisių, grūdinių produktų, alyvuogių aliejaus ir ribotą raudonos mėsos vartojimą.
Rezultatai atskleidė, kad nedidelis vyno kiekis – nuo pusės iki vienos taurės per dieną – keliavo ranka rankon su sumažėjusia miokardo infarkto ir insulto rizika širdies ligų grupei priklausančių asmenų tarpe. Šių ligų išplitimas tarp vyno vartotojų buvo net 50 procentų mažesnis nei tarp tų, kurie vyno nevartojo. Tačiau yra labai kritiška riba – išgėrus daugiau nei vieną taurelę drauge su vakariene, teigiama nauda sveikatai nedingo, o gali net sukelti žalingų pasekmių.
Saikingo vartojimo svarba ir kritiškas požiūris
Tyrimo autorius Ramonas Estruchas pabrėžia, kad alkoholio vartojimas turi būti labai saikingas ir derinamas su sveika mityba bei gyvenimo būdu. Viduržemio jūros dieta ir nedidelis vyno vartojimas, anot jo, gali būti sudedamosios dalys, kurios prisideda prie geresnės širdies sveikatos, tačiau jų poveikis nėra visuotinis ir vienareikšmis.
Tačiau daugelis kardiologų ir dietologų šioms išvadoms žiūri atsargiai. Gydytoja dietologė Tracy Parker atkreipia dėmesį, kad net ir mažos alkoholio dozės gali sukelti žalos, ypač pacientams su tam tikromis sveikatos problemomis.
Ji pabrėžia, kad per didelis alkoholio vartojimas padidina širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų ligų bei tam tikrų vėžio formų riziką. Be to, daugelis žmonių nesuvaldo rekomenduojamos taurės dydžio ir dažnai išgeria gerokai daugiau – taip nauda virsta žala.
Oksfordo universiteto profesorius Paulas Leesonas papildė, kad šio tyrimo rezultatai rodo koreliaciją, bet negali būti laikomi įrodymais priežasties ir pasekmės ryšiui. Jis atkreipė dėmesį, kad visi tyrimo dalyviai laikėsi Viduržemio jūros dietos, todėl yra neaišku, ar panašūs rezultatai būtų taikytini plačiajai visuomenei, kurios mityba ir gyvenimo būdas yra kur kas įvairesni.
Tyrimo metodologija ir ekspertų kritika
Tyrimo metu vyno vartojimui objektyviai įvertinti naudoti šlapimo mėginiai, kuriuose matuojama vyno rūgšties koncentracija – cheminės medžiagos, natūraliai randamos vynuogėse ir vyno produktuose. Tai leido tiksliau nei anksčiau vertinti tikrąjį alkoholio suvartojimą, išvengiant subjektyvių mitybos klausimynų trūkumų.
Vis dėlto Atvirojo universiteto Didžiojoje Britanijoje emeritas profesorius Kevinas McConway’us atkreipė dėmesį, kad vyno rūgšties kiekis organizme gali būti įtakojamas ir kitų veiksnių – kitų maisto produktų ar organizmo medžiagų apykaitos procesų. Todėl tokia analizė nėra absoliučiai patikima ir gali iškraipyti faktus.
Rekomendacijos dėl širdies sveikatos
Medikai sutaria, kad nepaisant intriguojančių duomenų apie saikingą vyno vartojimą ir galimą širdies ligų rizikos sumažėjimą, yra kur kas saugesnių ir efektyvesnių būdų užtikrinti gerą širdies būklę. Tai yra reguliari fizinė veikla, idealios kūno masės palaikymas, subalansuota mityba, nerūkymas ir streso valdymas.
Glazgo universiteto profesorius Naveedas Sattaras primena, kad alkoholio vartojimo mažinimas yra vienas iš geriausių būdų užkirsti kelią širdies ligoms ir pagerinti bendrą sveikatą. Pasak jo, taip vadinamas „vyno paradoksas“ yra daugiau mitas nei mokslinis faktas, todėl negalima propaguoti alkoholio kaip sveikatos stiprintojo.
Apibendrinant, nors naujasis tyrimas suteikia papildomų duomenų apie saikingo vyno vartojimo poveikį, svarbu juos vertinti atsargiai ir atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas, kad sveikatos priežiūra būtų pagrįsta kompleksiniu ir patikimu moksliniu pagrindu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.