Antradienį paskelbta apie reikšmingą laboratorinį pasiekimą: mokslininkai pirmą kartą žmogaus odos ląsteles pavertė kiaušialąstėmis ir atliko jų apvaisinimą spermatozoidais. Šis darbas gali atverti naujas galimybes nevaisingumo gydyme ir suteikti vilties žmonėms, kuriems tradicinės procedūros nepadeda. Tačiau mokslininkai ir ekspertai pabrėžia, kad iki klinikinio pritaikymo prireiks metų ir tolesnių tyrimų.
Kaip atliktas eksperimentas
Tyrėjai pradžioje iš įprastų odos ląstelių pašalino branduolį ir perkėlė jas į donorės kiaušialąstę, kurios branduolys taip pat buvo pašalintas. Šis metodas, vadinamas somatinių ląstelių branduolio perkėlimu, primena 1996 m. klonavimo eksperimento su avis Dolly technologiją. Svarbiausia užduotis buvo sumažinti chromosomų skaičių – iš 46 į 23 – kad gautųsi genetiškai tinkami kiaušinėliai.
Tai mokslininkai pasiekė imituodami meiotinius ląstelių dalijimosi mechanizmus, vadinamą mitomeioze. Eksperimente sukūrė 82 besivystančius oocitus (kiaušinėlius), iš kurių buvo atliktas in vitro apvaisinimas. Po šešių dienų mažiau nei devyni procentai embrionų išsivystė tiek, kad teoriškai galėtų būti perkelti į gimdą ir tęsti standartinį AIV procesą. Tačiau daugelis embrionų rodė anomalijas, todėl eksperimentas buvo nutrauktas.
Ką tai reiškia nevaisingumo gydymui
Tyrimo autoriai ir nepriklausomi ekspertai mano, kad tai gali tapti reikšmingu žingsniu. Jei technologija — vadinama in vitro gametogeneze (IVG) — bus išplėtota, ji suteiktų galimybę vyresnio amžiaus moterims arba toms, kurioms trūksta kiaušialąsčių, susilaukti genetinių palikuonių. Be to, ji „suteiktų galimybę tos pačios lyties asmenų poroms susilaukti vaiko, kuris turėtų genetinį ryšį su abiem partneriais“, – paaiškino Oregono sveikatos ir mokslo universiteto (JAV) tyrėja P. Amato.
Kliūtys ir etinės ir techninės problemos
Pagrindinė problema išlieka genetiškai normalių kiaušinėlių gavimas su tinkamu chromosomų rinkiniu. Tyrėjai pažymi, kad šiuo metu natūralios reprodukcijos metu tik maždaug trečdalis embrionų pasiekia AIV tinkamą blastocistos stadiją, tad eksperimentinis <9 % rodiklis nėra be precedento, bet daugelyje atvejų pasitaikė anomalijų. P. Amato apskaičiavo, kad technologija gali tapti plačiai prieinama maždaug po dešimties metų.
Jungtinės Karalystės Sautemptono universiteto tyrėja Ying Cheong pasveikino „džiuginantį“ proveržį: „Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad DNR iš eilinių kūno ląstelių gali būti perkelta į kiaušinėlį, aktyvuota ir priversta perpus sumažinti savo chromosomų skaičių, imituojant tuos specialius veiksmus, kurie paprastai padeda atsirasti kiaušinėliams ir spermai“, – sakė ji. Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad tai yra ankstyvas laboratorinis darbas, reikalaujantis papildomų tyrimų dėl saugumo ir genetinio stabilumo.
Ateities perspektyvos
Kiti tyrėjai naudoja alternatyvius metodus, pavyzdžiui, odos ląsteles perprogramuojant į indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles (iPSC), kurios vėliau gali išsivystyti į kiaušinėlius. „Kol kas per anksti spręsti, kuris metodas bus sėkmingesnis, – sakė P. Amato. – Bet kokiu atveju dirbti šioje srityje mums reikės dar daug metų.“ Tyrimo autoriai nurodo, kad laikėsi galiojančių etikos gairių, reglamentuojančių embrionų naudojimą, ir pabrėžia būtinybę tęsti griežtą reguliavimą ir diskusijas dėl šios technologijos taikymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.