Demencija yra viena sparčiausiai pasaulyje plintančių neurodegeneracinių ligų, paveikianti šimtus milijonų žmonių ir žadanti dar didesnį iššūkį ateityje. Šiuo metu pasaulyje ja serga daugiau nei 55 milijonai žmonių, o iki 2050 metų prognozuojama, kad šis skaičius išaugs iki net 139 milijonų. Todėl yra ypatingai svarbu kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius, kurie gali padėti ligą prognozuoti ir užkirsti jai kelią.
Naujausi tyrimai atskleidė įdomią sąsają tarp padidėjusio mieguistumo ir demencijos rizikos, ypač vyresnių nei 80 metų moterų grupėje. Mokslininkai, remdamiesi Kalifornijos universiteto atliktu inovatyviu tyrimu, kuris naudojo ne tik subjektyvius pranešimus, bet ir objektyvius miego sekimo prietaisus, nustatė, kad dažnas noras trumpam pamiegoti dienos metu bei bendras didelis mieguistumas yra susijęs su dvigubai didesne demencijos išsivystymo tikimybe.
Mieguistumas – naujas demencijos rizikos požymis
Iki šiol miego trukmė buvo laikoma svarbiu faktoriu, susijusiu su kognityvinės funkcijos sutrikimais. Daugelyje ankstesnių tyrimų buvo įrodyta, kad ir per trumpas, ir per ilgas miegas gali didinti demencijos riziką. Tačiau šie tyrimai dažniausiai remdavosi tik savarankiškai pateiktais duomenimis apie miego trukmę, kas gali būti netikslu. Priešingai, naujajame tyrime, kuriame dalyvavo 733 vyresnio amžiaus moterys, buvo panaudoti miego sekimo prietaisai, leidžiantys tiksliau įvertinti tikrąjį miego režimą ir mieguistumo lygį.
Tyrimo metu dalyvės buvo suskirstytos į tris miego profilius: stabilų miegą, blogėjantį naktinį miegą ir didėjantį mieguistumą. Įdomu, kad būtent paskutinė grupė, kuriai būdingas didelis mieguistumas tiek dienos, tiek nakties metu, pasižymėjo žymiai didesne demencijos rizika. Tai leidžia manyti, kad nuo šiol padidėjęs mieguistumas gali būti laikomas ankstyvu demencijos požymiu ir būdu laiku reaguoti į sveikatos sutrikimus.
Kaip miego sutrikimai stiprina demencijos riziką?
Neuromokslininkai atkreipia dėmesį, kad miego sutrikimai ne tik yra rizikos veiksnys, bet ir gali būti ankstyvieji neurodegeneracinių procesų signalai.
Pavyzdžiui, fragmentiškas miegas, sumažėjęs miego efektyvumas ir cirkadinių ritmų sutrikimai gali pavirsti į smegenų funkcijų sutrikimus, prisidedančius prie atminties ir kitų kognityvinių gebėjimų blogėjimo.
Toronto universiteto neuromokslininkas Benas Dunkley’is pabrėžė, kad miego problemos gali pasireikšti dar prieš aiškius klinikinius demencijos požymius, todėl jų stebėjimas ir vertinimas turi būti neatskiriama prevencinės medicinos dalis. Svarbu pažymėti, kad neurologiniai pokyčiai, susiję su demencija, patys gali sutrikdyti smegenų sritis, atsakingas už miego reguliavimą, todėl mieguistumas gali būti tiek priežastis, tiek pasekmė.
Kaip išlaikyti sveiką miego režimą ir sumažinti riziką?
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nors miego sutrikimai yra svarbūs rizikos ženklai, juos galima kontroliuoti ir gerinti miego kokybę keičiant gyvenimo būdą bei laikantis tam tikrų rekomendacijų. Palaikant nuoseklų miego grafiką, mažinant alkoholio vartojimą ir užtikrinant tinkamą miego higieną, galima nemažai prisidėti prie kognityvinės būklės išsaugojimo.
Be to, naujos miego stebėjimo technologijos – tokios kaip nešiojami miego monitoriai ar magnetoencefalografija – leidžia objektyviai įvertinti miego kokybę ir jos pokyčius. Tai padeda ne tik prognozuoti demencijos riziką, bet ir laiku imtis prevencinių priemonių.
Apibendrinant, naujai atrastas mieguistumo ir demencijos ryšys praplečia mūsų supratimą apie ankstyvąsias ligos indikacijas ir atveria naujas galimybes profilaktikai bei ankstyvajam ligos nustatymui. Dėmesys miego kokybei ir miego sutrikimų diagnostikai taps dar svarbesnis sprendžiant globalią demencijos problemą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.