Vis daugiau žmonių įtaria, kad jų sveikatos sutrikimai susiję su maistu: niežulys, bėrimai, pilvo skausmai ar nuolatinis nuovargis verčia abejoti savo tolerancija tam tikriems produktams. Alergologė ir klinikinė imunologė komentuoja, kas yra tikroji maisto alergija, kokius tyrimus verta rinktis ir kaip atskirti mąstymo mitus nuo medicinos fakto.
Ką reiškia alergija ir kodėl ji auga
Specialistė pabrėžia, kad alergija yra specifinė imuninė reakcija į alergeną, kuri gali pasireikšti įvairiai – nuo lengvų odos simptomų iki gyvybei pavojingų anafilaksinių reakcijų. Paaiškinimai apie priežastis, jų augimą ir rizikos veiksnius padeda suprasti, kodėl vis daugiau žmonių susiduria su alerginiais susirgimais.
– Kas yra alergija ir kodėl ji išsivysto žmonėms?
– Tai tikrai yra šio laikmečio problema. Alergija ir alergija maistui pastaraisiais dešimtmečiais tikrai dažnėja. Specialistų paskaičiavimais, per dešimtmetį ši problema išaugo apie 10 kartų. Tai įvyko dėl taršos ir bekintančių mūsų pačių genų.
Ar galima užbėgti alergijai už akių?
Besilaukiančios moterys dažnai klausia, ar tinkama mityba nėštumo metu gali apsaugoti vaiką nuo alergijų. Tyrimai rodo, kad situacija sudėtinga: gimdymo būdas, ankstyvoji mityba ir aplinkos veiksniai daro įtaką imuninei sistemai, tačiau vieno universalios priemonės, garantuojančios apsaugą, nėra.
– Ar galima užbėgti alergijai už akių? Kalbu apie nėščiąsias, kurios pasirenka specialų mitybos būdą, valgo galbūt kažkokį kitokį maistą.
–Tai yra daug diskusijų keliantis klausimas. Ilgą laiką mes galvojome, kad jeigu motina turi vieną ar kitą alergiją ir maitinsis sveikesniu maistu, kuris nesukels alergijų, tai ir vaikas, tikėtina, bus mažiau alergiškas. Dabar labai diskutuojama dėl šio teiginio ir net pradedama abejoti. Įdomi yra švedų studija. Mokslininkai ištyrė apie milijoną moterų ir nustatė, kad tie vaikučiai, kurie gimė per Cezario pjūvį, net 21 proc., yra alergiški.
Kada verta ištirti alergiją ir kokie tyrimai atliekami
Nėra vieno tyrimo, kuris visada patikimai nustatytų maisto alergiją. Alergologinis ištyrimas pagrįstas simptomų ir tyrimų deriniu: odos alerginiai mėginiai (prick testai), kraujo tyrimai, molekuliniai testai ir, retais atvejais, iššūkio testai. Kiekvienas tyrimas turi savo ribas, todėl būtina konsultacija su specialistu.
– Ar gali būti, kad yra dalis žmonių, kurie yra alergiški, bet to nežino?
– Yra du kraštutinumai. Iki 17-20 procentų žmonių galvoja, kad jie yra alergiški maistui ir priskiria įvairius simptomus maisto alergijai, kita vertus, yra keli procentai žmonių, kurie turi stiprią alergiją, gali suvalgyti žuvies ir pradėti tinti, dusti, tačiau jie neįtaria, kad turi alergiją. Tada, kai jau reikia kviesti reanimaciją, jie sugalvoja, kad galbūt verta išsitirti.
– Kaip tie tyrimai daromi?
– Auksinis alergologijos standartas išlieka alerginiai mėginiai derinant juos su simptomais. … Kitas etapas – kraujo tyrimai. Mums jie gali atsakyti apie pačias pavojingiausias reakcijas. … Yra dar ir molekuliniai tyrimai.
Dažniausi mitai: pienas ir glitimas
Daugelis klaidingai mano, kad pienas visiems žalinga arba kad glitimo vengimas visada naudingas. Laktozės netoleravimas dažniau susijęs su fermento trūkumu, o celiakija – specifine autoimunine liga, kuri yra reta ir reikalauja tyrimų. Ne visada verta griežtai riboti mitybą be aiškaus medicininio pagrindo.
– Kalbant apie maisto netoleravimo testus, ar jie padeda sužinoti ką nors?
– Tai yra trečioji populiari mada. Specialistai 2008 metais nustatė, kad jis neturi jokio tikslo. … 2019 metais amerikiečiai rašė tą patį – jie neturi jokios mokslinės vertės.
Praktinis patarimas: jei pasireiškia aiškūs, pasikartojantys simptomai po konkretaus maisto – kreipkitės į alergologą. Sunkiųjų reakcijų atveju pirmoji pagalba – adrenalinas ir skubus medicininis įvertinimas.
Sezoninė alergija
Jei kiekvieną pavasarį pasikartoja sloga, čiaudulys ar dusulys, alergijos diagnostika gali padėti planuoti gydymą ir pagerinti kasdienį komfortą.
– Atėjo pavasaris ir viskas pradėjo žydėti. Ar verta išsitirti, nuo kokio augalo yra alergija?
– Jeigu jūs sloguojate, čiaudėjate ar dūstate kiekvienais metais tuo pačiu metu, tai išsitirti būtų tikslinga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.