Greitas svorio metimas dažnai siejamas su įvairiomis fizinėmis permainomis, tačiau vienas iš dažniausiai nepastebimų, bet labai svarbių padarinių yra veido išvaizdos pokyčiai. Dažnai girdimas terminas „Ozempic veidas“ tapo visuomenėje simboliu, apibūdinančiu tuos veido pasikeitimus, kurie atsiranda po spartaus svorio kritimo, dažniausiai vartojant GLP-1 receptorių agonistus, tokius kaip semaglutidas. Nors pats šis terminas nėra mediciniškai įteisintas, jis puikiai atspindi problemą, kuri pastaruoju metu tampa vis aktualesnė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Kas lemia veido pokyčius po svorio metimo?
Veido jaunatviškumą ir gražią išvaizdą užtikrina keli funkciniai sluoksniai: kaulai, riebaliniai sluoksniai, raiščiai, raumenys ir oda. Greitai mažėjant kūno masėms, pirmiausia nyksta riebaliniai audiniai, kurie veide išsidėsto gana gausiai ir padeda išlaikyti tūrį bei natūralius veido kontūrus. Jaunesni organizmai yra lankstesni, tad oda dažnai geba prisitaikyti ir susitraukti, tačiau vyresniems nei 35-40 metų asmenims sumažėja kolageno ir elastino gamyba, dėl ko oda jau ne visada geba atsigauti proporcingai, kas lemia veido suglebimą, įdubimus ir bendrą „pavargusio veido“ įspūdį.
Ar ši problema pasireiškia Lietuvoje?
Didėjantis GLP-1 receptorių agonistų, tokių kaip „Ozempic“, naudojimas lieknėjimo tikslams pastaraisiais metais mūsų šalyje ypatingai išaugo. Estetinės medicinos klinikose vis dažniau susiduriama su pacientais, kurie susiduria su veido tūrio netekimu, odos suglebimu ir kitais svorio metimo pasekmių sukeltos išvaizdos pokyčiais. Dažniausiai tai yra 35-55 metų metų asmenys, kurių svorio kritimas buvo greitas ir reikšmingas, todėl jie ieško sprendimų, kaip atstatyti natūralų veido tūrį bei stangrumą.
Kaip efektyviai spręsti „Ozempic veido“ problemą?
Veido odos ir tūrio atstatymas reikalauja kompleksinio ir individualaus požiūrio. Pirmiausia svarbu įvertinti svorio netekimo mastą, amžių, odos būklę ir paciento lūkesčius.
Dažniausiai rekomenduojama taikyti sluoksnines procedūras, kurios apima tiek tūrio atkūrimą, tiek odos kokybės gerinimą bei raumenų tonuso stiprinimą.
Vienas iš rekomenduojamų sprendimų – EMFACE procedūra. Tai neinvazinė technologija, kuri apjungia radijo dažnio ir aukšto intensyvumo raumenų stimuliacijos metodus, stiprinančius veido raumenis ir gerinančius odos stangrumą. Ši procedūra ypatingai tinka situacijoms, kai oda suglebusi, tačiau nėra ryškaus perteklinės odos kiekio. Dažnai EMFACE derinamas su regeneracinėmis procedūromis, tokiomis kaip polinukleotidai, redermalizacija ar biorevitalizacija, kurios prisideda prie odos atsinaujinimo ir elastingumo didinimo.
Polinukleotidai yra viena populiariausių ir efektyviausių medžiagų, naudojamų odos regeneracijai. Jie veikia ląstelių lygmenyje, skatina kolageno gamybą, gerina odos drėkinimą bei mažina „išsekusios“ odos įspūdį. Ši terapija ypač naudinga, kai vyrauja odos plonėjimas ir pablogėjusi tekstūra, tačiau nereikia didelio tūrio atkūrimo.
Didesnio tūrio atstatymui svarbu taikyti užpildus arba biostimuliatorius, tokius kaip kalcio hidroksiapatitas ar polilaktinė rūgštis. Šie preparatai ne tik atkuria veido apimtis, bet ir gerina struktūrinę atramą, kartu naudojant polinukleotidus bei EMFACE procedūras pasiekiami harmoningesni ir natūralesni rezultatai.
Kada galima tikėtis matomų rezultatų ir ar jie ilgalaikiai?
Užpildų efektas dažniausiai matomas vos atlikus procedūrą, tačiau galutinė korekcija įvertinama po 2-3 savaičių. Biostimuliatorių veiksmas pasireiškia palaipsniui – per 2-3 mėnesius, o EMFACE rezultatai tampa matomi jau po 1-2 procedūrų, pasiektant ryškiausią efektą po viso 4 procedūrų kurso. Odos stangrėjimo ir pakėlimo galutinis efektas susiformuoja per 6-12 savaičių. Vidutinis rezultatų išliekamumas priklauso nuo metodo ir medžiagų, taip pat paciento metabolizmo – dažniausiai nuo 12 iki 24 mėnesių.
Ar galima šiuos pokyčius visiškai atkurti?
Veido pokyčiai, kuriuos sukelia greitas svorio kritimas ar vartojami svorio mažinimo vaistai, nėra negrįžtami. Stabilizavus kūno svorį ir taikant individualiai parinktą estetinės medicinos procedūrų kompleksą, galima atkurti natūralų veido tūrį, stangrumą ir suteikti veidui gyvybingesnę išvaizdą. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant labai dideliam odos pertekliaus kiekiui, gali prireikti ir chirurginės intervencijos. Tačiau svarbiausia – laiku kreiptis į specialistus ir nesiekti greitųjų sprendimų agresyviomis metodikomis.
Be procedūrų, svarbu nepamiršti ir tinkamos odos priežiūros bei maistinių papildų, kurios klinikinėje praktikoje tampa vis dažnesniu integruotu sprendimu, siekiant sustiprinti ir palaikyti estetinės medicinos rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.