Populiarus posakis sako: „Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui“. Šis patarimas sulaukia mokslinio pagrindimo naujausiuose tyrimuose, kurie rodo, kad persivalgyti vakare yra ypač nesveika. Ypač rizikinga, jei daugiau nei 45 procentai dienos kalorijų suvartojama po 17 valandos – tokį ryšį nurodo neseniai paskelbtas tyrimas žurnale „Nutrition & Diabetes“.
Anksčiau manyta, kad vėlyvo valgymo žala siejasi daugiausia su svorio kontrole, mat vakare medžiagų apykaita sulėtėja dėl artėjančio miego. Tačiau dabartinis tyrimas atskleidžia, jog valgio laikas gali turėti reikšmingą įtaką gliukozės, t. y. cukraus, apykaitai organizme, nepriklausomai nuo žmogaus svorio ar bendro suvartojamų kalorijų kiekio.
Tyrime dalyvavo 26 žmonės, amžiaus grupėje nuo 50 iki 75 metų, kuriems buvo diagnozuotas antsvoris arba nutukimas, dalis sirgo prediabetu ar 2 tipo cukriniu diabetu. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: „ankstyvieji valgytojai“, kurie didžiąją dienos kalorijų dalį suvartojo iki 17 val., ir „vėlyvieji valgytojai“, kurie daugiau nei 45 procentus kalorijų suvartojo po šios valandos. Per 14 dienų visi dalyviai gavo maistą su panašiu maistinių medžiagų ir kalorijų kiekiu.
Atliekant gliukozės toleravimo testus paaiškėjo, kad „vėlyvųjų valgytojų“ kraujo gliukozės lygis po valgio buvo žymiai aukštesnis nei „ankstyvųjų“, ypač po 30 ir 60 minučių, rodantis blogesnę cukraus toleranciją. Šis efektas nebuvo susijęs su kūno svoriu, kūno riebalų mase ar vartojamų kalorijų kiekiu.
Kodėl vėlyvas valgymas neigiamai veikia sveikatą?
Medicinos specialistai teigia, kad vėlyvas valgymas skatina kūną kaupti energiją riebalų pavidalu, nes vakare mes dažniausiai esame mažiau fiziškai aktyvūs arba tiesiog ruošiamės miegui. Jei valgomos didelės kalorijų porcijos prieš pat miegą, šios kalorijos nėra sunaudojamos aktyviai, todėl kaupiasi riebalų atsargos. Nate’as Woodas, Jeilio medicinos mokyklos dėstytojas, teigia: „Manome, kad valgymo vėlai vakare problema yra ta, jog gauname kalorijas, kai mūsų organizmui jų nereikia.“
Be to, svarbu paminėti, kad rinoklėžės dažnai išskiria melatoniną saulės nutemimo metu, kuris slopina kasos funkciją ir sumažina insulino gamybą.
Todėl vėlyvą vakarą valgyti linkę žmonės patiria didesnę atsparumo insulinui riziką, o taip pat ir didesnį tikimybę susirgti diabetu. Tai patvirtina ir statistika: naktinį darbą dirbantys medikai, policijos pareigūnai ar gaisrininkai dažniau patiria šią ligą.
Kaip tinkamai pasirinkti vakarienę?
Siekiant sumažinti cukrinio diabeto riziką ir palaikyti gerą medžiagų apykaitą, ypač svarbu tinkamai pasirinkti vakarienės racioną. Medikai pataria, kad vakaras turėtų būti skirtas lengviausiam dienos valgiui, kuriame vyrautų baltymai ir būtų kiek įmanoma mažiau angliavandenių. Reikėtų vengti makaronų, bulvių košės, ryžių, desertų ir alkoholio.
Vakarienei puikiai tinka baltymų turintys produktai, tokie kaip varškė, balta žuvis ar vištienos krūtinėlė. Medžiagų apykaitos specialistai pabrėžia, kad didesnės angliavandenių porcijos turėtų būti vartojamos nuo ryto iki 16–17 valandos, nes būtent tuo metu kasa aktyviausiai išskiria insuliną, kuris padeda organizmui tinkamai sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Apibendrinant, teisingas valgymo laikas ir subalansuota mityba yra vieni iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių išlaikyti gerą gliukozės apykaitą, užkirsti kelią diabetui ir palaikyti sveiką kūno svorį.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.