Vasarai įsibėgėjus socialiniuose tinkluose vėl plinta naminiai receptai gražiam įdegiui: kokosų aliejus, aliejus su jodu, acto ir aliejaus mišiniai ar net kefyru tepalais pamėginti būdai. Dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė įspėja – tokie bandymai gali būti ne tik bevaisiai, bet ir pavojingi: namų sąlygomis pagamintos priemonės odos neapsaugo nuo ultravioletinių spindulių ir gali prisidėti prie ilgalaikių pažeidimų.
Kodėl naminės priemonės nėra saugios?
Dažna populiari priemonė – kokosų aliejus – turi labai menką apsaugą nuo saulės, vertinamą maždaug 7–8 SPF. Tai reiškia, kad tokia „apsauga“ tinka nebent tamsesnio odos fototipo žmonėms; šviesiaplaukėms lietuvaitėms ji gali suteikti klaidingą saugumo jausmą. Be to, alkoholio, jodo ar acto mišiniai gali dirginti odą, skatinti uždegimus ar netgi sukelti pigmentacijos sutrikimus.
Gydytojos paaiškinimai apie UV žalingumą
Profesorius pabrėžia, kad odos paraudimas nėra tik estetinis pokytis: „Tai, jog oda paruduoja, rodo, jog yra pažeista. Nuo ultravioletinių spindulių ji skubiai ginasi, gamindama pigmentą, jog nebūtų pažeista ląstelių branduolių genetinė medžiaga. Tai ilgainiui iškreiptų ląstelių dauginimąsi, kas paskatintų piktybinių ir nepiktybinių navikų atsiradimą. Tai vyksta nebūtinai iš karto, gali per penkis ar dešimt metų. Ne veltui odos vėžio sergamumas tarp moterų didesnis nei plaučių“, – sako dermatovenerologė.
UV spinduliai sukelia tiek ankstyvuosius, tiek vėlyvuosius odos pokyčius – nuo saulės nudegimų ir alerginių reakcijų iki pagreitėjusio odos senėjimo, pigmentinių dėmių ir net melanomos rizikos. „Užtenka vieną kartą gyvenime nudegti ir vėliau tu visą gyvenimą gali jausti padidėjusį odos jautrumą, esant saulėje”, – tikina gydytoja.
Kaip saugiai elgtis saulėje
Dermatologai rekomenduoja naudoti plataus spektro apsaugos priemones su adekvačiu SPF (daugeliu atvejų SPF 30 ar didesnis), dėvėti apsaugančius drabužius, plačius galvos apdangalus ir vengti saulės piko valandų.
Veidas, kaklas ir rankos dažnai reikalauja stipresnės apsaugos – kartais net SPF 50, ypač jei intensyviai kaitinamasi saulėje. Taip pat svarbu teisingai tepti kremą: pakankamas kiekis ir periodiškas atnaujinimas kas 2 val. arba po maudynių.
Jei jau nudegote – ką daryti?
Jeigu saulė nudegino odą, visų pirma būtina ją vėsinti ir raminančiai gydyti: vėsus dušas, vėsūs kompresai, drėkinimas. „Vaistinėse didžiulė pasiūla priemonių su alijošiumi ar pantenoliu. su vitaminais A ir E. Jie greitai atgaivina, tačiau jei nudegimas stipresnis, galbūt prireiks hormoninių preparatų”, – tikina gydytoja. Senesni namų metodai, kaip kefyras ar grietinė, gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, bet specializuoti produktai yra veiksmingesni ir saugesni.
Apibendrinant, noras greitai ir natūraliai įdegti neturėtų nugramzdinti sveiko proto: namų receptai dažnai neapsaugo nuo UV spindulių ir gali padidinti ilgalaikę riziką susirgti odos vėžiu. Atsakingas saulės naudojimas – teisingas kremai, apsauga ir vengimas intensyvios saulės – padeda išlaikyti odos sveikatą ilguoju laikotarpiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.