Vartodami daug antimaistinių medžiagų turinčius produktus, rizikuojate rimtesnėmis sveikatos problemomis, perspėja gydytojas Alvydas Unikauskas. Straipsnyje aptariami pagrindiniai mechanizmai, kuriais tam tikri augaliniai maisto komponentai gali trikdyti virškinimą ir slopinti maistinių medžiagų įsisavinimą, bei pateikiami praktiniai patarimai, kaip sumažinti riziką.
Kas yra antimaistinės medžiagos ir kur jų daugiausiai?
Antimaistinės medžiagos – tai augalų apsaugos mechanizmai, kurių daugiausia yra sėklose ir grūduose. Jie apsaugo sėklą nuo priešų ir nuo pernelyg ankstyvo suvirškinimo, kad augalas galėtų pasisėti. Tačiau žmogaus mityboje šios medžiagos, pavyzdžiui, fitatai, lekcitinai, proteazių inhibitoriai ir kai kurie angliavandenių komponentai, gali trukdyti normaliai virškinimo funkcijai ir mineralų įsisavinimui.
Maistas turi būti suskaidytas į tinkamo dydžio molekules, kad jas perneštų plonosios žarnos sienelės ir organizmas pasisavintų naudingąsias medžiagas. Tačiau „maisto, kuriame daug antimaistinių medžiagų, kasdienis vartojimas nulemia tai, kad minėtas procesas, t. y. medžiagų suskaidymas iki tinkamo dydžio, nustoja veikti.“ Tai gali lemti tiek maistinių medžiagų stoka, tiek lėtinį dirginimą žarnyne.
Žarnyno pralaidumas ir imuninė sistema
Įprastinės tvirtos jungtys tarp plonosios žarnos sieneles sudarančių ląstelių atsilaisvina ir žarnynas tampa pralaidus. „Kaip plačiai žinomas mokslininkas celiakijos autoimuninių ligų ir žarnyno pralaidumo srityje, gastroenterologas daktaras Alessio Fasano nurodė, padidėjęs žarnyno pralaidumas gali sukelti uždegimą organizmo kampelyje esančiame toli nuo tos vietos, kur buvo pažeistas žarnyno barjeras“, – įspėja A. Unikauskas.
Be to, „60–80 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, tad jai esant nuolat bombarduojamai maisto, kurio jūs netoleruojate, organizmo sugebėjimas kovoti susilpnėja, nes imuninė sistema užsiėmusi kovoje su maisto dalelių virškinimo sistemoje dirginimu“, – sako A. Unikauskas. Ilgainiui toks nuolatinis imuninės sistemos aktyvavimas gali skatinti uždegiminius procesus, alergijas arba autoimunines reakcijas.
Ką daryti ir kaip sumažinti riziką?
Visų pirma svarbu suprasti, kuriuose produktuose šios medžiagos yra gausiausiai: grūdai (ypač neperdirbti), kai kurie ankštiniai produktai, sėklos ir riešutai. Tačiau visiškai atsisakyti augalinės kilmės maisto nėra būtina ar rekomenduotina. Problemas galima mažinti taikant paprastas paruošimo technologijas: mirkymą, daiginimą, fermentaciją ir tinkamą terminį apdorojimą, kurie mažina fitatų ir kitų antimaistinių junginių kiekį.
Taip pat verta įtraukti į mitybą platų produktų spektrą, pirkti pilnaverčius, minimaliai perdirbtus maisto produktus ir, prireikus, pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu. Jei pastebimi virškinimo sutrikimai ar ilgalaikės sveikatos problemos, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus ir įvertinti galimą maisto netoleravimą ar žarnyno barjero funkcijos sutrikimus.
Apibendrinant: supratimas apie antimaistines medžiagas ir protingas mitybos planavimas padeda sumažinti riziką, išsaugoti žarnyno sveikatą ir stiprinti bendrą organizmo atsparumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.