Menopauzė niekada neturėjo oficialios „liga“ etiketės, tačiau tai yra reikšmingas moters organizmo periodas, kai dėl estrogeno trūkumo kinta fizinė ir psichinė savijauta. Daugeliui moterų šis gyvenimo etapas susijęs su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, nemiga, nuotaikų svyravimais, lytinio gyvenimo pokyčiais ir padidėjusiu šlapinimosi poreikiu. Tokie simptomai neretai mažina kasdienį funkcionalumą ir gyvenimo kokybę.
Simptomai ir sveikatos rizikos
Statistika rodo, kad 50–60 proc. moterų patiria karščio bangas ir kitas tipines menopauzės apraiškas. Ilgalaikiai hormonų pokyčiai veikia kaulų tankį ir širdies bei kraujagyslių sistemą: menopauzės laikotarpiu širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali išaugti maždaug 50 proc., o Vakarų Europos duomenys nurodo, kad apie 40 proc. moterų po menopauzės susiduria su osteoporoze ir padidėjusiu lūžių dažniu. Šios rizikos dar labiau priklauso nuo individualių veiksnių — rūkymo, fizinio aktyvumo trūkumo, mitybos ir šeiminės anamnezės.
Hormoninė terapija: atsvaros klausimas
Menopauzinė hormonų terapija (MHT) skirta kompensuoti estrogenų trūkumą ir mažinti vidutinio bei sunkaus laipsnio simptomus. Tenka paminėti, kad kai kurios šalys Vakarų Europoje ir JAV hormonus vartoja gana plačiai — iki 40 proc. tam tikrose amžiaus grupėse. Tyrimai rodo, kad, jei nėra kontraindikacijų, pirmieji penkeri metų gali būti saugūs ir padėti sumažinti osteoporozės bei širdies kraujagyslių ligų riziką.
Vis dėlto Lietuvoje daugelis moterų į hormoninę terapiją žiūri atsargiai: atlikti tyrimai parodė, jog dalis moterų mano, jog menopauzė yra tik natūralus procesas, todėl nesikreipia į gydytojus arba vengia hormoninių preparatų baimindamosi svorio augimo ar onkologinių ligų. Reikia aiškiai žinoti, kad nėra medicininių įrodymų, jog MHT tiesiogiai didina svorį, o galimas onkologinių rizikų vertinimas priklauso nuo vartojamo preparato tipo, dozės ir individualių rizikos veiksnių.
Ekspertų požiūris ir praktiniai patarimai
„Bėgant laikui, mes patys gerokai sujaukėme gamtos planus ir susikūrėme daug sunkesnę naštą.
Anksčiau žmonės gyvendavo iki 50 metų, dabar gyvenimo trukmės vidurkis – apie 80 metų, o greit pasieksime ir 100 metų. Darbingo amžiaus pailginimas – svari priežastis rūpintis savo gyvenimo kokybe“, – teigia gydytoja.
Profilaktikai ir simptomų mažinimui svarbu ne tik svarstyti hormoninę terapiją, bet ir taikyti gyvenimo būdo pokyčius: reguliaraus fizinio krūvio, ypač jėgos ir svorio apkrovų, dėka stiprinami kaulai; subalansuota mityba su pakankamu kalcio ir vitamino D kiekiu padeda išsaugoti kaulų sveikatą; streso valdymas, miego higiena ir psichologinė pagalba gerina nuotaiką ir bendrą savijautą. Taip pat būtina vertinti ir koreguoti širdies kraujagyslių rizikos veiksnius — kraujo spaudimą, lipidų profilį ir gliukozės kiekį kraujyje.
„Kai vyrui trūksta testosterono, jam reikalingas hormoninis gydymas. Juk testosteronas yra jo vyriškumas! Vyrai daug dažniau kreipiasi į endokrinologus, klausia, domisi, galiausiai gerina savo gyvenimo kokybę, nepalikdami vietos nepagrįstoms baimėms“, – sako B. Žilaitienė.
Jeigu menopauzės simptomai trukdo gyventi ir dirbti arba jums rūpi ilgalaikis sveikatos rizikų mažinimas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju endokrinologu arba ginekologu. Specialistai įvertins individualią riziką, aptars galimybes — nuo gyvenimo būdo korekcijų iki hormoninės terapijos — ir padės rasti sau tinkamiausią sprendimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.