„Sodros“ sąskaitose – milijardai, tačiau dalis pensininkų vis tiek gyvena skurde
Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau keliami klausimai dėl „Sodros“ finansinės situacijos. Nors oficialūs duomenys rodo, kad socialinio draudimo sistema sukaupė milijardinius rezervus ir biudžeto pajamos toliau sparčiai auga, daugelis pensininkų sako realybės savo piniginėse nejaučiantys.
Socialiniuose tinkluose ir viešose diskusijose žmonės vis dažniau klausia – jei „Sodros“ rezervuose jau sukaupta daugiau nei 6 milijardai eurų, kodėl dalis senjorų vis dar priversti skaičiuoti kiekvieną centą?
Tema ypač išryškėjo po naujausių biudžeto pristatymų. Skelbiama, kad 2026 metų „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų viršyti 10 milijardų eurų, o vien pensijoms planuojama skirti beveik 7 milijardus.
Pensijos auga, tačiau kainos kyla dar greičiau
Valdžios institucijos pabrėžia, kad pensijos Lietuvoje pastaraisiais metais didėjo gana sparčiai. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2026 metais pasieks apie 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – apie 810 eurų.
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien nominalus pensijų augimas dar nereiškia geresnio gyvenimo. Dalis senjorų teigia, kad augančios maisto, vaistų, šildymo ir komunalinių paslaugų kainos sparčiai „suvalgo“ visą padidėjimą.
Ypač sudėtinga situacija išlieka vienišiems pensininkams bei tiems, kurie gauna mažesnes nei vidutines išmokas. Nors oficiali statistika rodo bendrą augimą, realybėje dalis žmonių vis dar balansuoja ties skurdo riba.
Kodėl „Sodra“ kaupia tokius didelius rezervus?
Didžiausias diskusijas kelia būtent rezervinis fondas. Naujausi duomenys rodo, kad „Sodros“ rezervas artėja prie 6,6 milijardo eurų ribos.
Socialinės apsaugos specialistai aiškina, kad rezervas reikalingas kaip apsauginė finansinė pagalvė ekonominių krizių atvejams. Pandemija ir ankstesnės ekonominės krizės parodė, kad socialinio draudimo sistema privalo turėti sukauptų lėšų netikėtiems laikotarpiams.
Pasak ekspertų, jei ekonomika sulėtėtų arba išaugtų nedarbas, „Sodros“ pajamos galėtų smarkiai kristi.
Tokiu atveju rezervas leistų toliau mokėti pensijas bei išmokas be drastiškų karpymų.
Vis dėlto dalis ekonomistų ir politikų mano, kad dabartinis rezervo dydis jau tapo pernelyg didelis, ypač matant vis dar gana aukštą vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygį Lietuvoje.
Lietuva vis dar tarp prasčiausių ES pagal senjorų skurdą
Nors pensijos pastaraisiais metais kilo, Lietuva vis dar išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizika yra viena didžiausių.
Ekspertai pabrėžia, kad problema susiformavo per daugelį metų. Dabartiniai pensininkai dažnai dirbo mažesnių atlyginimų laikotarpiu, turėjo mažesnes socialines garantijas arba sukaupė nepakankamą darbo stažą.
Didelė dalis dabartinių senjorų taip pat gyvena vieni, todėl visos būsto ir komunalinės išlaidos tenka vienam žmogui. Būtent tai dažnai tampa viena pagrindinių finansinių problemų priežasčių.
Ekonomistai pastebi, kad net ir kelių dešimčių eurų pensijos padidėjimas ne visuomet iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę, jei bendros pragyvenimo išlaidos kyla dar sparčiau.
Dalis žmonių nesupranta, kaip veikia sistema
Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar dažnai klaidingai suprantama, kaip veikia „Sodra“. Daugelis žmonių mano, kad jų sumokėti pinigai tiesiogiai kaupiami jų asmeninei pensijai, tačiau realybėje dabartinės įmokos naudojamos šiandieninių pensininkų išmokoms finansuoti.
Tai reiškia, kad dirbantieji iš esmės išlaiko esamą pensijų sistemą, o jų pačių būsimos pensijos priklausys nuo ateities darbuotojų ir ekonomikos augimo.
Būtent dėl šios priežasties mažėjantis gimstamumas ir visuomenės senėjimas tampa viena didžiausių ilgalaikių grėsmių sistemai. Ateityje dirbančių žmonių gali būti mažiau, o pensininkų – daugiau.
Diskusijos dėl pensijų dydžio tik stiprėja
Vis daugiau politikų ir ekonomistų kelia klausimą, ar dalis rezervo neturėtų būti aktyviau panaudojama dabartinių pensijų didinimui. Vieni siūlo spartesnį indeksavimą, kiti ragina labiau remti mažiausias pensijas gaunančius žmones.
Tačiau skeptikai perspėja, kad pernelyg spartus išlaidų didinimas gali tapti problema ateityje, jei ekonomikos augimas sulėtėtų. Pasak jų, trumpalaikis populiarumas negali būti svarbesnis už sistemos stabilumą.
Finansų ekspertai taip pat primena, kad Lietuva susiduria su sparčiai senėjančios visuomenės problema. Prognozuojama, kad ateityje pensijų sistemai teks dar didesnė finansinė našta.
Senjorai dažnai jaučiasi pamiršti
Nepaisant oficialių skaičių ir augančių biudžetų, daugelis pensininkų sako gyvenantys labai kukliai. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi istorijomis apie sudėtingą pasirinkimą tarp vaistų, maisto ar komunalinių mokesčių.
Ypač daug emocijų kelia palyginimai su kitomis Europos valstybėmis, kur vidutinės pensijos gerokai didesnės. Dalis žmonių jaučiasi nusivylę, kad po dešimtmečių darbo vis tiek negali sau leisti oresnio gyvenimo.
Specialistai pripažįsta, kad vien ekonominių rodiklių nepakanka. Žmonėms svarbiausia tai, kiek jie realiai gali nusipirkti už savo pensiją ir ar jaučiasi finansiškai saugūs.
Ateityje laukia dar daugiau iššūkių
Ekspertai sutaria, kad pensijų klausimas artimiausiais metais taps viena svarbiausių Lietuvos socialinių temų. Didėjantis senjorų skaičius, emigracija ir mažėjantis gimstamumas kelia didelį spaudimą visai sistemai.
Todėl diskusijos apie „Sodros“ milijardus greičiausiai tik stiprės. Vieni reikalaus didesnių pensijų jau dabar, kiti ragins kaupti rezervus ateities krizėms.
Tačiau aišku viena – daugelis žmonių nori ne įspūdingų skaičių biudžeto ataskaitose, o realesnio pagerėjimo savo kasdienybėje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.