Mitybą iš esmės pakeitęs vilnietis suabejojo dalimi dietologų rekomendacijų (video)

Augalinė mityba Lietuvoje kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio. Vieni ją renkasi dėl sveikatos, kiti – dėl aplinkosauginių ar etinių priežasčių. Tačiau diskusijos dėl veganizmo naudos ir galimų rizikų neslūgsta iki šiol. Vieni specialistai pabrėžia augalinio maisto privalumus, kiti įspėja apie galimus maistinių medžiagų trūkumus.

Tarp aktyvių augalinės mitybos šalininkų yra ir vilnietis Mykolas Simutis – organizacijos „Tušti narvai“ savanoris bei knygos „Sportuojantis veganas“ autorius. Jis pasakojo, kad prie veganizmo perėjo po kelerių metų vegetarizmo ir šį sprendimą priėmė pirmiausia dėl moralinių priežasčių.

Sprendimą lėmė požiūris į gyvūnus

Pasak M. Simučio, pagrindinis argumentas atsisakyti gyvūninės kilmės produktų buvo įsitikinimas, kad gyvūnų išnaudojimas nėra pateisinamas. Jo nuomone, veganiška mityba yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti prisidėjimą prie gyvūnų kančių.

Vyras teigė, kad perėjęs prie augalinės mitybos nepastebėjo jokio neigiamo poveikio sveikatai. Anot jo, svarbiausia išlaikyti mitybos balansą ir pasirūpinti, kad organizmas gautų visas reikalingas medžiagas.

Ar įmanoma gauti visas reikalingas medžiagas?

Vienas dažniausių argumentų prieš veganizmą – baimė, kad organizmui ims trūkti baltymų, geležies ar vitaminų. M. Simutis tokius nuogąstavimus vertina kritiškai ir teigia, kad daugumą maistinių medžiagų galima gauti iš tinkamai suplanuotos augalinės mitybos.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad vitaminas B12 yra išimtis. Šio vitamino veganams dažniausiai tenka gauti iš papildų arba specialiai praturtintų produktų. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad B12 trūkumas nustatomas ne tik veganams, bet ir daliai visavalgių žmonių.

Specialistai ragina nepamiršti atsargumo

Mitybos specialistė Raminta Bogušienė tuo metu pabrėžė, kad augalinė mityba gali būti palanki sveikatai, tačiau tik tuomet, kai ji kruopščiai suplanuota.

Jos teigimu, veganams dažniau kyla rizika susidurti su vitamino B12, vitamino D, geležies ar baltymų stygiumi, todėl būtina atsakingai rinktis maisto produktus ir, jei reikia, vartoti papildus.

Specialistė taip pat pabrėžė, kad žmonės neturėtų kardinaliai keisti mitybos vien dėl mados ar aplinkinių įtakos. Staigūs pokyčiai gali pabloginti savijautą ir sukelti organizmui papildomą stresą.

Sportininkai vis dažniau renkasi augalinę mitybą

Viena dažniausiai aptariamų temų – ar veganizmas suderinamas su aktyviu sportu. M. Simutis įsitikinęs, kad taip. Jis savo knygoje ir viešuose pasisakymuose ne kartą pabrėžė, kad pasaulyje netrūksta profesionalių atletų, kurie laikosi augalinės mitybos ir pasiekia aukščiausių rezultatų.

Pastaraisiais metais šią tendenciją patvirtina ir moksliniai tyrimai. Dalis specialistų sutinka, kad tinkamai subalansuota augalinė mityba gali užtikrinti pakankamą baltymų kiekį bei padėti palaikyti gerą fizinę formą. Vis dėlto svarbu stebėti individualius organizmo poreikius ir reguliariai tikrinti sveikatos rodiklius.

Svarbiausia – ne mitybos etiketė, o kokybė

Šiandien mitybos ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tai, ar žmogus valgo mėsą, ar jos atsisako, bet bendra mitybos kokybė. Net ir veganiška mityba gali būti nesubalansuota, jei joje dominuoja itin perdirbti produktai. Lygiai taip pat visavalgis žmogus gali maitintis itin sveikai, jei renkasi kokybišką ir įvairų maistą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad gausus daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų, riešutų ir pilno grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių kitų lėtinių susirgimų rizika. Tačiau specialistai primena, kad bet kokia mityba turi būti pritaikyta individualiems žmogaus poreikiams.

Ką verta prisiminti?

Mykolo Simučio istorija atspindi vis dažniau girdimą požiūrį, kad augalinė mityba gali būti ne tik etinis pasirinkimas, bet ir visavertis gyvenimo būdas. Vis dėlto tiek veganizmo šalininkai, tiek mitybos specialistai sutaria dėl vieno – svarbiausia yra sąmoningumas ir žinios apie tai, ką dedame į savo lėkštę.

Nepriklausomai nuo pasirinkto mitybos modelio, ilgalaikę naudą sveikatai dažniausiai lemia ne griežti draudimai, o subalansuota, įvairi ir individualius poreikius atitinkanti mityba.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 48 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *