Tyrimas, publikuotas žurnale _Nature_, vėl atvėrė diskusiją apie žmogaus gyvenimo trukmės ribas. Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje augo dėl gerėjančios medicinos, higienos ir gyvenimo sąlygų, šis tyrimas rodo, kad maksimalus pasiektas amžius gali turėti biologinę ribą. Remiantis Olandų mokslininkų analize, ši riba galėtų būti apie 115 metų.
Kas nustatyta ir kaip tyrė
Tyrėjų komanda surinko duomenis apie maždaug 75 tūkst. mirusių asmenų per pastaruosius 30 metų ir analizavo ekstremalias gyvenimo trukmės vertes. Statistikos modeliai leido nustatyti, kad vyrai gali pasiekti maždaug 114,1 metų, o moterys – 115,7 metų. Pagal autorius, tai reiškia, jog nors vidutinė gyvenimo trukmė vis ilgėja, patys ilgiausi užfiksuoti atvejai per pastaruosius dešimtmečius nepralenkė tam tikros ribos.
„Nors žmonės gyvena vis ilgiau, vyriausią pasaulyje amžių pasiekę asmenys per pastaruosius 30 metų neperžengė to paties amžiaus ribos. Tai verčia manyti, kad žmogaus kūnui, vis dėlto, yra riba, kurią pasiekus, įvyksta neišvengiama“, – aiškino tyrimui vadovavęs Tilburgo universiteto profesorius Johnas Einmahlas.
Ką tai reiškia praktikoje
Net jei egzistuotų tam tikra biologinė riba, tai nereiškia, jog žmonės nebegalėtų toliau gerinti gyvenimo kokybės ar pratęsti savo sveiko gyvenimo metus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vidutinė gyvenimo trukmė gali ilgėti dėl prevencinės medicinos, skiepų, geresnės kardiologinės priežiūros ir sveikos gyvensenos populiarėjimo. Tyrimo autoriai taip pat pateikia statistinį pavyzdį: kad kasmet atsirastų vienas žmogus, pasiekęs 125 metus, prireiktų apie 10 tūkst. tokių planetų kaip mūsų, kas parodo tokių ilgų gyvenimų labai mažą tikimybę pagal jų modelį.
Kritika ir ateities perspektyvos
Tyrimas sulaukė ir aštrių kritikos balsų. Vokietijos demografijos instituto ekspertas Jimas Vaupelis komentavo publikaciją kategoriškai:
„Tai prasčiausios kokybės tyrimas, kokį man yra tekę skaityti pamėgtame _Nature_ žurnale.
Negalėjau patikėti, kad mano gerbiamas žurnalas išspausdintų tokią absurdišką publikaciją.
Nurodytas skaičius neatitinka realybės – šiuo metu manoma, kad ilgiausia galima gyvenimo trukmė yra virš 120 metų, o riba, kiek gali gyventi žmogus, gali iš viso neegzistuoti“, – komentavo Vokietijos demografijos instituto senėjimo procesų ekspertas Jimas Vaupelis.
Skirtingos nuomonės rodo, kad šioje srityje reikia daugiau duomenų ir platesnių tarptautinių tyrimų. Be statistinių analizų, svarbu suprasti biologinius mechanizmus, kurie lemia senėjimą — nuo ląstelių regeneracijos iki genetinių veiksnių ir aplinkos įtakos. Ateityje integruojant demografinius duomenis su genetiniais ir klinikiniais tyrimais, galėtume tiksliau nustatyti, ar egzistuoja neįveikiama riba, ar geresnė sveikatos priežiūra bei technologijos leis ją peržengti.
Galutinis verdiktas kol kas nėra galutinis: diskusijos tęsis, o svarbiausia – toliau gerinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti, kad ilgesni gyvenimo metai būtų ir kokybiški.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.