Pastaraisiais metais vis daugiau mokslininkų pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą ne tik bendrai mūsų sveikatai, bet ir smegenų veiklai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, kad judėjimas – tai geriausias vaistas nuo net 57 ligų, tarp kurių yra ir sunkios neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimeris ar demencija.
Fizinis aktyvumas – gyvybiškai svarbus smegenų veiklai
Nors natūraliai manytume, jog geriausias protinis aštrinimas yra protinė veikla, tyrimai patvirtina, kad fizinis aktyvumas smegenims suteikia geriausią naudą. Po fizinių pratimų ne tik pagerėja nuotaika ir energijos lygis, bet ir stiprėja atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas bei protiniai gebėjimai. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, atsinaujina kraujagyslės ir didėja organizmo atsparumas stresui. Šios teigiamos permainos ypač svarbios siekiant išvengti neurodegeneracinių ligų, kurios itin paveikia atminties centrą – hipokampą.
Smegenys ir evoliucija: judėjimas kaip prigimtinė būtinybė
Žmonijos istorija primena, kad ilgus tūkstantmečius mūsų protėviai nuolat judėjo. Medžioklė, naujų gyvenamųjų vietų paieška bei kiti kasdieniai iššūkiai pareikalavo nuolatinės fizinės veiklos. Smegenys evoliucionavo būtent tokiomis sąlygomis ir yra linkusios geriausiai funkcionuoti būtent aktyvaus gyvenimo būdo sąlygomis. Priešingai nei natūralus judrumas, pastarieji keliasdešimt metų, ypač pradėjus dominuoti skaitmeninėms technologijoms, sumažino kasdienį fizinį aktyvumą, o tai neigiamai atsiliepia smegenų funkcijoms.
Fizinis aktyvumas vaikams – būtinybė smegenų vystymuisi
Profesorius pažymi, kad judėjimas yra svarbus ne tik suaugusiems, bet ypatingai vaikams. Vaikų smegenys, augdamos ir formuodamossi, reikalauja daug judesio, natūralių pojūčių ir iššūkių, tokių kaip lietus, sniegas, medžių laipiojimas ar pasivaikščiojimas gamtoje. Šie natūralūs išgyvenimai stiprina sensoriką ir padeda formuotis stiprioms smegenų jungtims. Tuo tarpu komfortiškos ir uždaros aplinkos, kuriose vaikai praleidžia daug laiko, nepadeda smegenims efektyviai vystytis.
Trumpi ir intensyvūs pratimai – efektyviausias būdas
Moksliniai tyrimai rodo, kad net 10 minučių trunkantys intensyvūs pratimai, atliekami kelis kartus per savaitę, gali ženkliai pagerinti mūsų genetinę medžiagų apykaitą, reguliuoti gliukozės ir insulino kiekį kraujyje bei skatinti augimo hormono gamybą. Tokie trumpi ir efektyvūs fiziniai užsiėmimai yra vadinami intervaline treniruote ir turi daug privalumų prieš ilgą ir mažai intensyvų judėjimą. Žinoma, prieš pradedant ypač intensyvias treniruotes, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ypač sergantiems širdies ligomis.
Judėjimas – geriausias vaistas ir prevencija
Žymusis senovės gydytojas Hipokratas dar prieš 2500 metų sakė, kad judėjimas yra geriausias žmogaus vaistas. Šis teiginys išlieka aktualus ir šiandien, kai modernios medicinos pasiekimai dažnai užgožia senas geras praktikas. Visgi, fizinis aktyvumas išlieka nepakeičiamu būdu išlaikyti mūsų organizmą sveiku, protą aštrų, o kartu – ženkliai sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis. Be to, svarbu nepamiršti ir kitų sveikatos palaikymo priemonių, kaip pakankama miego trukmė, įdomi ir džiuginanti veikla bei saikingo maisto vartojimo principai.
Profesorius pabrėžia, kad persivalgymas gali būti viena iš pagrindinių smegenų funkcijų blogėjimo priežasčių, nes smegenys geriausiai veikia būnant žvaliems ir alkaniems. Taigi, norint stiprinti atmintį ir intelektą, kartu su judėjimu svarbu atkreipti dėmesį į saikų mitybos režimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.