Tyrimai rodo, kad naminių gyvūnų laikymas gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai ir netgi sulėtinti demencijos atsiradimą. Naujausi JAV Mičigano universiteto mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia ryšį tarp naminių gyvūnų priežiūros ir pažintinių gebėjimų išsaugojimo vyresniame amžiuje. Tai reiškia, jog gyvūnų draugystė gali padėti ilgiau išlaikyti aštrų protą ir išvengti tokių ligų kaip Alzheimerio demencija.
Tyrimas apėmė daugiau nei 20 tūkstančių daugiau nei 50 metų amžiaus asmenų stebėjimą šešerius metus, periodiškai vertinant jų pažintinius gebėjimus bei domintis jų naminių gyvūnų statusu. Rezultatai parodė, kad gyvūnų savininkai nuo 65 metų amžiaus ir vyresni, kurie paprastai patiria didesnį demencijos ir Alzheimerio ligos rizikos lygį, demonstravo geresnius pažintinius rezultatus nei vyresnio amžiaus žmonės, kurie gyvūnų nelaikė.
Taip pat tyrimas atskleidė, jog svarbus buvo ne tik gyvūno turėjimas, bet ir jo laikymo trukmė. Tie, kurių gyvūnai buvo ilgesnį laiką – virš penkerių metų, – išlaikė aukštesnį pažinimo funkcijų lygį nei tie, kurie gyvūnus įsigijo neseniai arba jų visai neturėjo. Be to, pastebėta, kad gyvūnų savininkai dažniau turėjo mažesnį kūno masės indeksą (KMI) ir rečiau sirgo tokiomis ligomis kaip diabetas bei arterinė hipertenzija, kurie taip pat yra rizikos veiksniai pažinimo sutrikimams.
Praktinė reikšmė ir atsargumo priemonės
Nors šie rezultatai žada vilčių, verta atkreipti dėmesį, kad tyrimas nustatė koreliaciją, o ne tiesioginį priežastingumą. Tai reiškia, kad žmonės, kurie gali tinkamai rūpintis augintiniais senatvėje, gali iš pradžių turėti geresnes pažintines funkcijas, o ne kad augintinis tiesiogiai sukelia tokį poveikį.
Be to, gyvūnų savininkai dažnai priklauso visuomenės grupėms, kurioms būdingi aukštesni išsilavinimo lygis, didesnės pajamos ir kiti socialiniai veiksniai, gali dar labiau prisidėti prie lėtesnio pažintinių funkcijų nykimo.
Todėl mokslininkai pabrėžia, jog nors augintiniai gali būti naudingi, jų laikymas nėra paskirtas kaip terapinė priemonė demencijos prevencijai ar gydymui.
Šiuo atžvilgiu tyrimo autoriai rekomenduoja, kad vyresnio amžiaus asmenys, kurie nori arba jau rūpinasi gyvūnais, sulauktų papildomos pagalbos iš vietos bendruomenių bei socialinių programų, kurios padėtų įveikti priežiūros iššūkius bei sudarytų sąlygas saugia ir komfortiška gyvūnų priežiūra.
Gyvūnų laikymo atsakomybė
Vertėtų neužmiršti, kad augintinių laikymas reikalauja laiko, finansinių išlaidų ir emocinių išteklių. Žmonės turėtų gerai apsvarstyti savo galimybes prieš priimant sprendimą įsigyti šunį ar katę, nes gyvūnai yra ilgalaikė atsakomybė. Deja, daug lėšų ir pastangų reikalaujančių gyvūnų dažnai atsiduria prieglaudose, nes jų savininkai nebesugeba tinkamai pasirūpinti jais.
Tačiau tiems, kurie ryžtasi priimti gyvūną į savo šeimą, laukia ne tik įsipareigojimai, bet ir daug džiaugsmo. Draugystė su keturkoju gali atnešti ne tik fizinę, bet ir emocinę naudą, gerinti nuotaiką, skatinti socialinį bendravimą bei, kaip rodo tyrimai, prisidėti prie geresnių pažintinių funkcijų išlaikymo.
Apibendrinant galima teigti, kad naminių gyvūnų laikymas vyresniame amžiuje gali būti ne tik malonus užsiėmimas, bet ir naudingas būdas palaikyti smegenų veiklą. Nepaisant to, svarbu priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti savo galimybes, kad augintinis taptų tikru bičiuliu, o ne papildoma našta.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.