Stebėti, kaip 9 tonas sveriantis atakos sraigtasparnis „Apache“ vaikosi mažą droną, dažnai primena liūto ir voverės kovą: milžiniška technika ir energija prieš mažą, bet pavojingą taikinį. Pastarųjų metų konflikto patirtys rodo, kad tokios akistatos ne tik simbolizuoja technologinį paradoksą, bet ir verčia pergalvoti klasikines karinės galios sąvokas.
Pratybos „Skyfall 2“ ir praktinis bandymas
Vokietijoje vykusiose pratybose „Skyfall 2“ JAV armijos „Apache“ pilotai bandė naujas taktikos formas, siekdami suprasti, kaip efektyviai kovoti su propeleriniais ir reaktyviniais dronais. Pratybų metu sraigtasparniai vijosi kelių metrų pločio propelerinius modelius, pramintus „Išsišokėliais“ (angl. „Outlaws“). Tokie dronai imituoja Rusijos ir Irano „Shahed“ tipo bepiločius, kurie fronto linijose pasirodė itin ekonomiški ir pavojingi.
Pratybose kaip mokomoji amunicija panaudoti 30 mm plieniniai šaudmenys parodė, kad net neeksplodinguojantys sviediniai gali būti funkcinė atsvara — viena įgula numušė visus keturis vienu metu paleistus dronus. Visgi pilotai pripažino, kad kovinės raketos ir pažangesnės priemonės prireiktų sudėtingesnėse, masyviose atakose.
„Atėjo suvokimas, kad susiduriame su realia grėsme, todėl turime išsiaiškinti, kaip galime ją įveikti, – sakė 2-ojo atakos bataliono vyresnysis pilotas, seržantas Michaelas Weisskopfas. – Tai nėra lengva, lyginant su įprastine „Apache“ užduotimi – naikinti taikinius žemėje.“
Masinės dronų atakos ir taktiniai sprendimai
Dronai pakeitė mūšio areną: jie pigūs, greičiau pagaminami ir dažnai tiekiami masiniu būdu. Rusijos ir Irano bepiločiai demonstravo, kad gali prasiskverbti pro sudėtingas oro gynybos sistemas, o kai kurie modeliai, pavyzdžiui, „Geran-4“, su reaktyviniais varikliais pasiekia tokius greičius, kurių įprastas sraigtasparnis nebesugeba pasivyti.
„Dronai yra didžiausia šios kartos mūšio lauko inovacija, nulėmusi didžiąją dalį šių metų nuostolių Ukrainoje“, – rašoma pranešimuose apie naująją strategiją.
Tačiau karinė vadovybė neketina atmesti esamų pajėgumų: „Sraigtasparnio „Apache“ pasitelkimas kovai naudojant 30 mm šaudmenis yra ne tik pigesnis variantas.
Tai taip pat padeda spręsti man iškilusį didžiulį galvosūkį – juk valstybės ne tik kuria begalę dronų, jos kartu ugdo ir gebėjimą atakuoti vienu metu, – kalbėjo 5-ojo bataliono 4-ojo oro gynybos artilerijos pulko vadas, pulkininkas leitenantas Johnas Verwielis. – Kaip įveikti šią masę? Aš būčiau pasirengęs pasitelkti tiek sistemų, kiek tik įmanoma, kad išspręsčiau masinių atakų problemą.“
Problema išlieka laiko ir greičio dimensijoje: „Iš tikrųjų lemiamas veiksnys mums yra greitis, – pareiškė 2-ojo atakos bataliono vyresnysis šaulys, vyriausiasis seržantas Cody Schoonoveris. – Sraigtasparniu galime išvystyti tik tam tikrą greitį, tad, jei ant drono uždedamas reaktyvinis variklis – tai jau visiškai peržengia mūsų galimybių ribas.“
Ateitis, sprendžia ekspertai, priklausys nuo integruotų sprendimų — automatinės gynybos sistemų, specializuotų perėmėjų dronų ir greitesnių, pigesnių ginklų derinio. „Apache“ gali ir toliau būti vertinga priemonė, bet jos vaidmuo greičiausiai taps platesnis ir labiau ribotas, integruotas į platesnę priešdroninę strategiją.