Alkoholis nuo seno siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis, tačiau ilgą laiką mokslo bendruomenėje vyko diskusijos dėl to, ar net nedideli alkoholio kiekiai gali būti kenksmingi žmogaus organizmui. Naujausi tyrimai, apimantys daugiau nei 150 tūkstančių žmonių, atveria naujas perspektyvas ir padeda geriau suprasti ryšį tarp alkoholio vartojimo ir vėžio rizikos.
Mokslininkai susidūrė su iššūkiu atskirti alkoholio poveikį nuo kitų neigiamų veiksnių, tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ar bloga mityba, kurie dažnai papildo vienas kitą ir apsunkina aiškių priežastinių ryšių nustatymą. Įdomu tai, kad ypač Viduržemio jūros dieta, į kurią įeina saikingas alkoholio vartojimas, dažnai siejama su ilgaamžiškumu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad šiuo atveju nauda labiau pasireiškia ne dėl alkoholio, o dėl kitų šiame vyno gėrime esančių junginių.
Genetiniai faktoriai lemia alkoholio toleravimą ir vėžio riziką
Vienas svarbiausių šio tyrimo aspektų buvo genetinės informacijos analizė. Žinoma, kad du genai, dažni ypač Azijos regiono gyventojų tarpe, žymiai lemia žmogaus gebėjimą skaidyti acetaldehidą – kenksmingą alkoholio metabolitą. Šie genai sumažina organizmo galimybes neutralizuoti šį toksišką junginį, todėl žmonės su tokiomis genetinėmis ypatybėmis dažnai blogiau toleruoja alkoholį. Dažnai jie jaučia diskomfortą ar nemėgsta alkoholio skonio, todėl jo vartoja kur kas mažiau arba visiškai vengia.
Mokslininkai išanalizavo 150 tūkstančių kinų genetinę medžiagą, vartojimo įpročius ir sveikatos būklę. Paaiškėjo, kad asmenys su žemiau minėtais genais vartoja ženkliai mažiau alkoholio ir iš esmės turi 13–31 proc. mažesnę riziką susirgti vėžiu. Tai patvirtina, jog alkoholio poveikis vėžio vystymuisi yra reikšmingas ir priklauso nuo organizmo metabolinių ypatumų.
Alkoholis kaip reikšmingas vėžio rizikos veiksnys
Tyrimo metu dar vienas svarbus pastebėjimas buvo tas, kad žmonės, turintys alkoholio netoleravimo genus, bet vis tiek vartojantys alkoholį, patiria didesnę vėžio riziką nei tie, kurie alkoholio visiškai nevartoja.
Tai rodo, jog alkoholiniai toksinai šiuo atveju kaupiasi organizme ilgiau, todėl dar labiau žaloja audinius.
Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 4 proc. visų vėžio atvejų pasaulyje yra tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu. Galvos, kaklo, stemplės, tiesiosios žarnos ir kepenų vėžiai dažniau nustatomi tiems asmenims, kurie reguliariai ir gausiai vartoja alkoholio.
Net ir tie žmonės, kurių organizmas efektyviai skaido alkoholio produktus, neturėtų manyti, kad alkoholio vartojimas yra saugus. Jis išlieka reikšmingu rizikos veiksniu, galinčiu sukelti įvairias onkologines ligas, todėl reikėtų vartoti itin saikingai arba vengti visiškai.
Apibendrinant, naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia svarbų aspektą – genetika lemia žmogaus alkoholio toleranciją, o tai tiesiogiai įtakoja ir jų vėžio rizikos laipsnį. Tačiau alkoholis, net ir nedideliais kiekiais, išlieka potencialiai pavojingu veiksniu, todėl prevencija ir sąmoningas vartojimas yra itin reikšmingi ilgalaikės sveikatos užtikrinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.