Depresija dažnai asocijuojasi su akivaizdžiu liūdesiu ar negalia atlikti kasdienes užduotis. Vis dėlto egzistuoja vadinamoji aukšto funkcionavimo depresija, kuri gali būti gerokai sunkiau atpažįstama, nes išoriškai žmogus atrodo aktyvus, sėkmingas ir geba įveikti kasdienius iššūkius. Gydytoja šeimos gydytoja Marie-Elizabeth Ramas teigia, kad tokia depresijos forma dažnai slepiasi už įspūdingo darbo našumo, socialinių ryšių palaikymo ar net perfekcionistinių polinkių.
Aukšto funkcionavimo depresijos požymiai, kurių nepastebėti gali būti pavojinga
Žmonės, kenčiantys nuo aukšto funkcionavimo depresijos, paprastai nepraranda sugebėjimo eiti į darbą ar socialiai bendrauti, tačiau patiria vidinius sunkumus, kurie dažnai lieka nematomi. Vienas iš pagrindinių požymių – anhedonija, tai yra gebėjimo pajusti malonumą, džiaugsmą ar susidomėjimą praradimas. Dėl šios priežasties žmogus gali atsisakyti malonumu paremtos socialinės veiklos, nors to visiškai nesimato jo kasdieniniame gyvenime.
Kitas simptomas – nuolatinis užimtumas, kuris tampa savotišku „maskavimu“. „Toks elgesys padeda nukreipti dėmesį nuo vidinių sunkumų ir neigiamų emocijų“, – paaiškina gydytoja Ramas. Kompulsyvus darbas, nuolatinis skubančio gyvenimo tempas ar didelis socialinių ryšių aktyvumas gali būti ne sėkmės ženklas, o psichologinės gynybos forma.
Be to, depresiją gali lydėti polinkis nuolat tikrinti savo patrauklumą ar vertę per socialinius tinklus ar kitus išorinius patvirtinimus. Tai susiję su dopamino išlaisvinimu – smegenų atlygio sistema ieško greito malonumo, kuris laikinai nuslopina vidinius sunkumus. Tačiau toks elgesys dažnai tik užtęsia problemų sprendimą, o depresijos prigimtis lieka neišspręsta.
Žalingi įpročiai ir jų pavojus
Aukšto funkcionavimo depresija ne visada reiškiasi vien tik emociniais požymiais. Daugeliu atvejų ji pasireiškia žalingais įpročiais, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu, psichoaktyviosiomis medžiagomis, kompulsiniu emociniu valgymu ar pernelyg ilgu laiku praleistu prie ekranų.
Tokie elgesio modeliai dažnai yra savęs gydymo būdas, tačiau ilgainiui jie gilina problemas, stiprina nerimą, pablogina miego kokybę ir gali sukelti priklausomybes.
Svarbu suprasti, kad šie požymiai nėra vien tik silpnumo ar valios trūkumo išraiška, o rimtos psichinės sveikatos problemos dalis, kurią reikėtų atpažinti ir laiku pradėti gydyti.
Aplinkinių pagalbos reikšmė ir genetiniai veiksniai
Ne visi žmonės, sergantys depresija, lengvai kreipiasi pagalbos. Dažnai išorinė sėkmė ir gabūs gebėjimai veda į užburtą ratą, kuomet asmuo pats nesuvokia, kad jam reikalinga pagalba. Taip pat šeimos istorija yra svarbus faktorius – tyrimai rodo, kad depresijai ir su ja susijusioms savybėms, tokioms kaip perfekcionizmas, gali būti paveldimi.
Psichikos sveikatos specialistai įspėja, kad ankstyvas ir laiku pradėtas gydymas yra itin svarbus, nes vėlavimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant perdegimo sindromą, priklausomybes, savęs žalojimą ar net savižudybės riziką.
Miego sutrikimai ir emocinis nerimas – depresijos simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nemiga ar miego kokybės pokyčiai yra vienas dažniausių, bet dažnai nuvertinamų depresijos požymių. Per mažas ar per didelis miegas ne tik pablogina nuotaiką, bet ir trukdo psichinei pusiausvyrai. Be to, emocinis nejautrumas, nerimas, dažnas dirglumas gali būti ženklai, kad žmogus jau patiria psichinę įtampą.
Visi šiandieniniai ryškūs simptomai rodo, kad depresija dažnai slepiasi už išorinio funkcionavimo ir to nereikėtų ignoruoti. Atkreipti dėmesį į savo vidinę būseną, palaikyti atvirą pokalbį su artimaisiais bei gydytojais, ieškoti profesionalios pagalbos – tai svarbiausi žingsniai siekiant geresnės savijautos ir psichinės sveikatos išsaugojimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.