Multivitaminai – bene vienas populiariausių maisto papildų pasaulyje, kurį kasdien vartoja milijonai žmonių, siekdami pagerinti bendrą sveikatą ir užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai, atlikti JAV Nacionalinio sveikatos instituto, atskleidžia įdomias išvadas – multivitaminai gali būti mažiau naudingi jauniems, sveikiems žmonėms, o jų poveikis gyvenimo trukmei yra abejotinas. Tuo metu vyresni, nei 50 metų amžiaus žmonės gali patirti realią naudą vartodami šiuos papildus.
Tyrimo eiga ir pagrindinės išvados
Tyrimas, apėmęs daugiau kaip 390 tūkstančių sveikų JAV suaugusiųjų nuo 18 iki 74 metų amžiaus, buvo skirtas įvertinti multivitaminų poveikį mirties rizikai dėl lėtinių ligų – ypač vėžio ir širdies uždegimų. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: nevartojančius papildų, vartojančius rečiau nei kasdien bei reguliariai vartojančius multivitaminus. Duomenys buvo analizuojami atsižvelgiant į daugelį veiksnių – mitybą, gyvenimo būdą, demografiją, sveikatos būklę ir kitus rodiklius. Šių žmonių gyvenimas buvo stebimas net iki 27 metų.
Tyrimo metu buvo užregistruota beveik 165 tūkstančiai mirčių, iš kurių beveik trečdalis buvo nuo vėžio, daugiau kaip penktadalis – nuo širdies ligų. Tačiau ryšio tarp multivitaminų vartojimo ir gyvenimo trukmės nerasta; netgi nustatyta, kad kasdien vartojant šiuos papildus mirtingumo rizika buvo šiek tiek didesnė (apie 4 proc.). Tai reiškia, kad sveikiems suaugusiems žmonėms, kurie gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu, multivitaminai neturi apčiuopiamos naudos prailginant gyvenimą.
Kam multivitaminai gali būti naudingi?
Nors tyrimo rezultatai kelia abejonių dėl multivitaminų vartojimo jaunų, sveikų žmonių tarpe, ekspertai pabrėžia, kad tam tikroms grupėms jie visgi gali būti naudingų. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip celiakija ar dirgliosios žarnos sindromas, papildai padeda kompensuoti mitybos trūkumus.
Be to, daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus gyventojams – vyresniems nei 50 metų, kurie dėl amžiaus pokyčių dažnai nebeįsisavina pakankamai maistinių medžiagų su įprasta mityba.
Registruota dietologė Alexandra Filingeri ir jos kolegė Kiran Campbell pažymi, kad multivitaminai gali prisidėti ne tik prie bendros gerovės išlaikymo, bet ir padėti išvengti amžiaus susijusių kognityvinių sutrikimų, tokių kaip atminties praradimas ar pažinimo funkcijų blogėjimas.
Specialistės taip pat rekomenduoja, kad dėl papildų vartojimo reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kuris įvertins individualią sveikatos būklę ir poreikius.
Sveika mityba – geriausias pasirinkimas visiems
Verta pabrėžti, kad nei vienas maisto papildas negali visiškai pakeisti subalansuotos ir įvairesnės mitybos. Kiran Campbell ragina orientuotis į natūralius maisto šaltinius, tokius kaip riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, lapiniai žalumynai, morkos, uogos ir kiti spalvingi augaliniai produktai. Šių maisto produktų vartojimas palaiko ne tik optimalų vitaminų ir mineralų kiekį organizme, bet ir aprūpina jį skaidulomis, polifenoliais bei kitomis aktyviomis medžiagomis, kurios efektyviai padeda kovoti su lėtinėmis ligomis ir skatina sveiką senėjimą.
Ypač verta pasidomėti Viduržemio jūros bei Mėlynosios zonos dietų principais, kurie jau daugelį metų žinomi dėl teigiamo poveikio ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei. Kompleksinis požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą visuomet išliks geriausia priemonė sveikatai palaikyti.
Apibendrinant, nors multivitaminai yra plačiai naudojami sveikatos gerinimui, jų poveikis jaunų, sveikų žmonių gyvenimo trukmei abejotinas. Tačiau vyresniems nei 50 metų asmenims bei tiems, kurie turi specifinių sveikatos sutrikimų, jie gali būti svarbus papildomas šaltinis, padedantis išlaikyti gerą mitybą ir sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.