Karas Ukrainoje aiškiai parodė, kad modernių raketų ir pažangių radarų nepakanka apsaugoti šalį nuo sparčiai kintančių oro grėsmių. Masinis bepiločių orlaivių naudojimas, jų įvairovė ir naujos valdymo technologijos verčia peržiūrėti įprastas oro gynybos strategijas bei valstybės gebėjimą greitai reaguoti į kintančias sąlygas.
Dronai, aptikimas ir sluoksniuota gynyba
Ekspertai pažymi, kad pagrindinis iššūkis – dronų techninės savybės. Dauguma jų yra mažo dydžio, pagaminti iš medžiagų, kurios silpnai atspindi radarų signalus, todėl juos sunku aptikti. „Oro gynybos sistema yra daug sudėtingesnis mechanizmas. Tai yra aptikimas, identifikavimas, valdymo sistema ir galiausiai – tinkamo ginklo parinkimas”, – tai iliustruoja, kad sprendimas turi būti kompleksiškas, o ne viengubas.
Kaip pažymėta konferencijoje, svarbu atskirti dronų tipus: FPV koviniai, tolimo nuotolio atakos bepiločiai ir kitos sistemos kelia skirtingas grėsmes, todėl kovos su jomis priemonės taip pat turi skirtis. Be to, masiškumas – galbūt svarbiausias pokytis Ukrainos karo kontekste: oro gynybos sistemos dažnai susiduria su dideliu vienu metu atakuojančių taikinių kiekiu. Tokiu atveju svarbu ne tik technologinis pajėgumas, bet ir sprendimų ekonomika: kiek kainuoja vieno taikinio neutralizavimas ir ar valstybė gali ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti tokį tempo lygį.
„Kiek toli jį gali aptikti, tiek turi išankstinio perspėjimo laiko identifikavimui ir sprendimo priėmimui”, – primena, kad laikinas aptikimo pranašumas gali lemti skirtumą tarp veiksmingo reagavimo ir katastrofos.
Gynybos pramonė ir pirkimų mechanizmai
Karas parodė, jog greiti, mažų įmonių sprendimai gali būti labai efektyvūs. Lietuvoje veikia platus inovatorių tinklas, tačiau dažnai trūksta jungties tarp kuriamų technologijų ir kariuomenės poreikių. Ekspertai siūlo derinti ilgalaikes valstybines investicijas su lankstesnėmis pirkimų procedūromis, kad prototipai galėtų būti išbandyti ir įsigyti greičiau.
Kaip sakė vienas dalyvis: „Tuo metu, kai reikės, nebenusipirksime” – tai perspėjimas, jog popieriniai planai ir lėtos procedūros gali priversti praleisti kritinį langą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į technologijų atnaujinimo ciklą: dronų rinkoje įrenginys gali pasenti per kelis mėnesius, tad pirkimų greitis ir nuolatinio tiekimo modeliai tampa itin aktualūs.
Perspėjimai, visuomenės pasitikėjimas ir naujos grėsmės
Ne mažiau svarbi yra perspėjimo gyventojams grandinė. „Visa informavimo sistema yra civilių rankose, ne kariškių”, – pabrėžta diskusijoje, todėl būtinas sklandus institucijų bendradarbiavimas. Dažni netikslūs pranešimai gali sukelti abejonių ir pripratimą prie signalų: „Jeigu pranešimas yra netikslus vieną, antrą, trečią kartą, tada sistema praranda pasitikėjimą, žmogus nekreipia dėmesio į tai”.
Tuo pačiu ekspertai primena, kad perspėjimai turėtų skatinti pasiruošimą, o ne paniką: „Jeigu tik yra realus pavojus ar reali galimybė tam pavojui kilti, apie tai turime būti informuoti”. Be to, naujos grėsmės, tokios kaip kontrabandiniai ar net potencialiai pavojingi balionai, reikalauja specifiškesnių sprendimų, nes jų numušimas gali kelti riziką gyventojams.
Apibendrinant, kertinė Ukrainos karo pamoka Lietuvai – negalima pasikliauti vien vienu ginklu ar technologija. „Nebėra ir nebuvo niekada to vieno vienintelio dalyko: štai aš turiu, dabar laimėsiu visą karą” ir „Mes gal darome didžiausią klaidą, kai nuo vienos naujos atsiradusios technologijos šokame prie kitos ir sakome: čia dabar yra pats pavojingiausias dalykas” – abi mintys primena būtinybę kurti sluoksniuotą, lanksčią ir integruotą oro gynybos sistemą, derinančią radarus, elektroninę kovą, artileriją, raketines priemones ir veikiančią visuomenės perspėjimo grandinę.