Alzheimerio liga, dažnai vadinama „3 tipo diabetu“, nėra natūrali senėjimo dalis. Tai progresuojanti smegenų liga, kuri sukelia atminties praradimą, nuotaikos svyravimus, sunkumus susikaupti ir kontroliuoti kūną. Šie simptomai kyla dėl smegenų pažeidimų, kai nervų ląstelėse susidaro neurofibriliniai siūlai, o tarp jų – beta-amiloidinės plokštelės. Nors yra keletas vaistų, kurie gali pagerinti kai kuriuos kalbos, atminties ir elgesio sutrikimus, kol kas nėra efektyvaus vaistinio Alzheimerio gydymo, o medikamentų poveikis – laikinas.
Tikslūs šios ligos priežastys dar nėra paneigtos, tačiau aišku, kad šeimos istorija didina riziką. Be to, Alzheimeris gali būti susijęs su diabeto, arterinės hipertenzijos, cholesterolio padidėjimo sutrikimais, o kartais ir su ankstesniais galvos traumų atvejais. Tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje Toronte (2016 m.) buvo pristatyti duomenys, kad ši liga glaudžiai siejama su daugiau nei 50 rizikos veiksnių, įskaitant mažą skydliaukės veiklą, aukštą homocisteino kiekį ir padidėjusius kraujo riebalus.
Kaip sumažinti Alzheimerio riziką?
Nors tradicinė medicina neduoda daug vilčių, naujausi tyrimai atskleidžia, jog natūralios gyvensenos strategijos gali efektyviai sumažinti riziką arba net sulėtinti ligos vystymąsi. Sveikatos ir gyvensenos ekspertas Wesas Youngbergas pabrėžia, kad personalizuotas planas, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gyvenimo būdą ir genetinius duomenis, gali ženkliai pagerinti smegenų funkcijas ir sulėtinti atminties praradimą.
Asmeninė gerovės programa prasideda nuo savo gyvenimo „ekspozomo“ supratimo – tai apima mitybą, fizinį aktyvumą, santykius, profesiją ir kitus veiksnius, kurie veikia genų raišką. Siekiant tiksliau įvertinti rizikas, verta atlikti DNR analizę, kurią galite užsisakyti internetu, pavyzdžiui, per 23andMe, ir gauti detalias ataskaitas, kurias profesionalai padės tinkamai interpretuoti.
Tarp svarbiausių rekomendacijų:
1. Ribokite cukraus suvartojimą. Didesnis paprastųjų angliavandenių kiekis sukelia gliukozės šuolius ir uždegiminius procesus smegenyse, kurie skatina Alzheimerio ligą.
2. Rūpinkitės tinkamu kūno svoriu. Tyrimai rodo, kad antsvoris ir nutukimas padidina šios ligos riziką, todėl svarbu išlaikyti sveiką kūno masę.
3. Būkite fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti Alzheimerio riziką net 50 procentų. Rekomenduojama per savaitę skirti bent 450 minučių aktyvumo – apie valandą kasdien.
4. Puoselėkite socialinius ryšius. Socialinė veikla ir bendravimas stiprina smegenų sveikatą ir mažina demencijos tikimybę.
5. Nuolat lavinkite protą. Skaitymas, žaidimai, paskaitos ir naujų žinių įsisavinimas padeda kurti naujas nervų ląsteles ir gerina atmintį.
6. Palaikykite sveiką mitybos ir poilsio režimą. Tarp vakarienės ir pusryčių palikite bent 12 valandų pertrauką, kuri skatins smegenų savęs valymąsi (autofagiją) ir sumažins kenksmingų baltymų kaupimąsi.
7. Užtikrinkite kokybišką miegą. 7–8 valandos miego kas naktį leidžia smegenims pašalinti toksinus ir užkirsti kelią atminties praradimo procesams.
8. Venkite žalingų įpročių. Rūkymas pažeidžia smegenų kraujagysles ir padidina Alzheimerio riziką dvigubai, o per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti demenciją. Taip pat svarbu riboti druskos vartojimą, nes ji didina kraujospūdį ir riziką susirgti šia liga.
Alzheimerio liga paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, ir jos dažnis kasmet didėja. Tačiau kiekvienas iš mūsų turi galimybę imtis veiksmų, kurie ženkliai sumažintų šios ligos grėsmę. Personalizuotas, kompleksinis požiūris į savo gyvenimo būdą bei atsakingas rūpinimasis smegenų sveikata gali tapti kertiniu žingsniu į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą be atminties praradimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.