Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pertekliaus papildomai pensijų indeksacijai sulaukė Finansų ministerijos prieštaravimo. Ministerija mano, kad toks sprendimas viršija valstybės fiskalines galimybes ir gali sukelti ilgalaikį biudžeto netvarumą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir ekonomikos ciklų svyravimus.
Ministerijos argumentai ir rizikos
Finansų ministerija išsakė kelių punktų argumentus, koduodama, kodėl ji nepritaria siūlomam mechanizmui. Jos vertinimu, papildoma indeksacija, paremta vienerių metų pertekliumi, įsipareigotų didinti išlaidas ateinančiais metais be aiškių struktūrinių reformų ar naujų pajamų šaltinių. „Būtina atidžiai vertinti galimus „Sodros“ biudžeto pajamų pokyčius, susijusius su ekonomikos ciklo svyravimais, demografiniais pokyčiais ir iki šiol prisiimtų įsipareigojimų vykdymo našta „Sodros“ biudžetui”, – sakoma ministerijos išvadoje dėl G. Nausėdos siūlomų Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų.
Tolimesnis ministerijos argumentas pabrėžia, kad trumpalaikis perteklius nebūtinai reiškia ilgalaikį tvarumą: „Papildoma indeksacija (pensijų – BNS) vien pagal vienerių metų perteklių didintų visų ateities metų išlaidas, nors kartu nėra jokių struktūrinių priežasčių ar siūlomų pokyčių (pavyzdžiui, naujų pajamų šaltinių, esamų įmokų tarifų didinimo), dėl kurių būtų galima daryti prielaidą, kad „Sodros“ biudžetas perteklinis išliks ir ateityje”, – tvirtina ministerija.
Ką reiškia „Sodros“ perteklius ir socialinio draudimo principas
Ministerija taip pat pažymi instituto principus: siūlymas indeksuoti individualią pensijos dalį iš bendro „Sodros“ pertekliaus esąs nesuderinamas su socialinio draudimo koncepcija. „Papildomai individualiąją pensijos dalį indeksuoti siūloma iš bendro „Sodros“ biudžeto pertekliaus, sukaupto iš visų „Sodros“ pajamų šaltinių, o tai nedera su socialinio draudimo institutu”, – nurodo ministerija. Tokiu būdu kyla klausimas, ar papildomi išmokėjimai neturėtų būti finansuojami sisteminėmis priemonėmis, o ne vienkartiniais sprendimais, kurie gali susilpninti ilgalaikę biudžeto tvarumą.
Praktinis pasekmių scenarijus, kurį pateikia ministerija, yra grėsmingas: jos skaičiavimais pensijų sistemos balansas gali tapti neigiamas jau 2028 metais – tai reiškia, kad išlaidos pensijoms viršys surenkamas įmokas. Tokiu atveju valdžia susidurtų su būtinybe arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas kitose srityse, arba skolintis.
Politinė dinamika ir galimi kompromisai
Prezidentūra siūlė apie 20 proc. perviršio skirti papildomai indeksacijai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė palaikymą idėjai, nors teigė, kad realistiškesnė būtų apie 15 proc. kompromisinė dalis. Diskusija dabar keliasi į Vyriausybę ir Seimą – sprendimas turės atsižvelgti į fiskalinį įvertinimą, demografinius prognozių scenarijus ir galimus naujus pajamų šaltinius.
Trumpai tariant, klausimas nėra vien tik apie didesnes pensijas dabar, bet ir apie tai, kaip tas didinimas bus tvariai finansuojamas ateityje. Be struktūrinių sprendimų arba papildomų pajamų šaltinių, rizika, kad biudžetas susidurs su deficitu, lieka reali. Artimiausi sprendimo žingsniai — Vyriausybės išvados ir parlamento darbai, kurie nulems, kaip bus derinama socialinė apsauga ir fiskalinė atsakomybė.
