Suomių žiniasklaida praneša apie galimą naują saugumo susitarimą: Šiaurės ir Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, galėtų sulaukti papildomų garantijų „po Jungtinės Karalystės branduoliniu skėčiu“. Pagal šiuos pranešimus, susitarimas turėtų būti pasirašytas lapkritį Osle, o idėją skleidė Jungtinės Karalystės pirmasis jūrų lordas, neseniai lankęsis regione.
Tiesioginė grėsmė ir regiono jautrumas
Pastaruoju metu regionas fiksuoja incidentus, kurie primena, kad karo veiksmų padariniai jaučiasi ne tik Ukrainoje. Ukrainos vakaruose sprogo rusų dronas vos keliolika kilometrų nuo Lenkijos pasienio – sprogimas apgadino pasienio punkto pastatą, bet, laimei, aukų nebuvo. Anksčiau tame pačiame regione buvo apgadinti vilkikai, o taip pat užfiksuoti traukinių smūgiai. Tokios provokacijos verčia NATO šalis skubiai vertinti galimas atsakomąsias priemones ir regioninio saugumo konfigūracijas.
NATO dialogas ir Lietuvos pozicija
Premjeras Mindaugas Sinkevičius vyko į NATO būstinę Briuselyje, lydimas finansų ministro, siekdamas priminti alianso svarbą rytiniam flangui. „Norime, kad NATO aljansas girdėtų mus, kad mes esame rytinis flangas, kad mes nuolat patiriame įvairaus pobūdžio hibridines atakas. Ne tik danguje, bet ir tuneliai, ir visa kita, ir mes prašome, reikalaujame solidarumo, supratimo ir pagalbos“, – sako M. Sinkevičius.
Kas iš tikrųjų reiškia „branduolinis skėtis“?
Terminologija čia svarbi: „branduolinis skėtis“ dažniausiai reiškia politinę ir karinio atgrasymo garantiją – ne visada tiesioginį ginkluotės dislokavimą. Tokios garantijos gali apimti bendrą karinę koordinaciją, greito reagavimo pajėgų dislokavimą ar prieštaringas, bet atgrasomas deklaracijas. Jungtinės Karalystės pasiūlymas potencialiai suteiktų papildomą politinį signalą Maskvai apie regiono apsaugą, tačiau teisinių ar operacinių detalių viešai nepateikta.
Aljanso atsako galimybės ir rizikos
NATO vadovybė kartoja, kad atsako priemonės gali būti įvairios ir ne visuomet viešai matomos. „Tai pilkosios zonos taktika, ką mes matome su dronais ar sabotažais, ar kibernetinėmis atakomis.
Bet jei mes turime visus atsako variantus, kurių mums reikia. Jūs ne visada juos matysite viešai. Jie ne visada yra asimetriški, ne visada akis už akį. Bet mes turime atsako variantus, kurių mums reikia“, – teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Reali nauda Lietuvai priklausys nuo susitarimo turinio: ar tai bus formali deklaracija, ar konkretus mechanizmas su kariniais elementais. Visuomenės diskusijoje svarbu atvirai aptarti galimus apsaugos privalumus ir didesnės eskalacijos rizikas bei užtikrinti, kad sprendimai būtų suderinti su NATO partneriais ir Lietuvos saugumo interesais.
