Ligoninės maistą sukritikavo A. Tapinas

Ligoninių maisto kokybė Lietuvoje jau daugelį metų kelia diskusijas tarp pacientų, medikų ir sveikatos politikos formuotojų. Viena nuotrauka, paviešinta socialiniuose tinkluose, prieš kelerius metus išprovokavo itin audringą visuomenės reakciją ir paskatino plačiau kalbėti apie tai, ką gydymo įstaigose gauna pacientai.

Diskusijos centre atsidūrė žurnalistas Andrius Tapinas, kuris savo socialinio tinklo paskyroje 2018 metais pasidalijo Jurbarko ligoninėje pacientui patiektos vakarienės nuotrauka. Joje matėsi bulvių košė ir juodos duonos riekė, kurią žurnalistas ironiškai pavadino „šimtmečio riekele“. Įrašas greitai išplito internete ir sulaukė tūkstančių reakcijų.

Kritika buvo nukreipta ne tik į ligoninę

A. Tapinas tuomet kėlė klausimą, ar toks maistas gali būti laikomas tinkamu gydymo įstaigos pacientams. Jis taip pat atkreipė dėmesį į viešuosius pirkimus ir įmonių, atsakingų už maitinimo paslaugas, veiklą.

Vis dėlto netrukus pasirodė ir kita istorijos pusė. Jurbarko ligoninės bei maitinimo paslaugas teikusios bendrovės atstovai tvirtino, kad paviešinta nuotrauka neatskleidė viso pacientui skirto vakarienės komplekto. Jų teigimu, prie bulvių košės buvo pateiktas spirgučių padažas, įmaišytas į patiekalą ligoninės prašymu, taip pat kefyras ir duonos riekė.

Ligoninės atstovai pasijuto neteisingai apkaltinti

Jurbarko ligoninės administracijos atstovai viešai pareiškė, kad kritika buvo išsakyta nepasidomėjus visomis aplinkybėmis. Jie pabrėžė, kad valgiaraščiai buvo derinami su specialistais, o pacientų maitinimo sistema atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus.

Ligoninės darbuotojai taip pat akcentavo, kad dėl maisto kokybės nusiskundimų galima kreiptis tiesiogiai į administraciją arba maitinimo paslaugų teikėją. Pasak jų, problemos dažniausiai sprendžiamos vietoje, o pacientų atsiliepimai vertinami rimtai.

Ginčas išaugo į nacionalinę diskusiją

Nors nuomonės dėl konkretaus atvejo išsiskyrė, viešas ginčas pasiekė pagrindinį tikslą – atkreipė dėmesį į ligoninių maitinimo problemą. Po kilusio rezonanso vis daugiau pacientų pradėjo dalintis savo ligoninėse gauto maisto nuotraukomis, o viešojoje erdvėje pasirodė dešimtys istorijų apie menkas porcijas, nepatrauklų pateikimą ar maistinės vertės stoką.

Reaguodama į augančią kritiką Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo papildomus gydymo įstaigų maitinimo patikrinimus. Specialistų grupės netikėtai lankėsi ligoninėse, vertino maisto kokybę, temperatūrą, produktų įvairovę ir bendrą pacientams siūlomų patiekalų kokybę.

Ekspertai pripažino: erdvės tobulėjimui buvo

Patikrinimų metu nustatyta, kad daugelyje gydymo įstaigų maistas nebuvo nekokybiškas ar nesaugus, tačiau dažnai trūko šviežių daržovių, įvairesnių produktų ir patrauklesnio pateikimo. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tuomet pripažino, kad pacientų maitinimo sistema turi būti tobulinama.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip pat viešai kalbėjo apie būtinybę gerinti maisto kokybę ligoninėse ir skatino pacientus dalintis pastebėjimais bei nuotraukomis.

Situacija šiandien geresnė, tačiau iššūkių dar netrūksta

Per pastaruosius metus daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų pacientų maitinimui pradėta skirti daugiau dėmesio. Atsirado daugiau reikalavimų maistinei vertei, sveikatai palankiems produktams ir valgiaraščių įvairovei. Vis dėlto pacientų apklausos rodo, kad maisto kokybė vis dar išlieka viena dažniausiai aptariamų ligoninių paslaugų sričių.

Ekspertai pabrėžia, kad tinkama mityba gydymo metu nėra tik komforto klausimas. Kokybiškas maistas gali prisidėti prie greitesnio sveikimo, geresnės savijautos ir trumpesnio gydymo laikotarpio. Todėl diskusijos, kurias kadaise sukėlė viena bulvių košės ir duonos riekės nuotrauka, ilgainiui tapo svarbia paskata kalbėti apie platesnius pokyčius visoje sveikatos sistemoje.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 225 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *