Negalite užmigti vakare? Sužinokite, kaip valerijonas natūraliai padeda nurimti ir pagerinti miegą

Miegas yra gyvybiškai svarbus žmogaus sveikatai bei gerovei, todėl medikai visame pasaulyje ragina užtikrinti bent septynių valandų naktinį poilsį. Vis dėlto, daugelis susiduria su problema – užmigti vakare tampa sunku arba beveik neįmanoma. Tokiu atveju dažnai ieškoma natūralių priemonių, kurios galėtų padėti nurimti ir pasinerti į kokybišką miegą. Viena iš populiariausių ir seniai vartojamų priemonių yra valerijonas – augalas, laikomas natūraliu raminamuoju ir miego gerinimo preparatu.

Kas yra valerijonas ir kaip jis veikia?

Valerijonas – tai daugiametis augalas, natūraliai paplitęs Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos teritorijose. Jo šaknys pasižymi specifiniu kvapu, kuris kai kuriems žmonėms atrodo intensyvus, tačiau būtent šios šaknys yra naudojamos gaminant vaistinius preparatus. Jau nuo senovės graikų ir romėnų laikų valerijonas buvo taikomas medicinoje – gydant migreną, skrandžio spazmus, nuovargį bei nemigą. Šiandien jo populiarumas nesumažėjo – žmonės visame pasaulyje renkasi valerijoną kaip natūralią pagalbą geresniam miegui.

Valerijonas dažniausiai vartojamas šaknų pavidalu, kurios džiovinamos ir gaminamos į arbatas, tinktūras, kapsules ar tabletes. Šie produktai yra laisvai prieinami vaistinėse ir specializuotose parduotuvėse visoje Europoje.

Mokslinis požiūris į valerijono poveikį

Valerijono šaknies sudėtyje yra daugybė biologinių junginių, kurie gali paveikti centrinę nervų sistemą. Moksliniai tyrimai parodė, kad svarbiausi šios sudėties komponentai yra iridoidai (valepotriatai), eteriniai aliejai, lignanai, flavonoidai bei gama aminosviesto rūgštis (GABA). Šios medžiagos kartu prisideda prie uždegimų slopinimo, skausmo mažinimo ir nerimo mažinimo.

Pavyzdžiui, flavonoidai mažina azoto oksido susidarymą, kuris yra susijęs su uždegimo procesais. Taip pat valerijono rūgštis veikia smegenų GABA receptorius – cheminius junginius, reguliuojančius raminamąjį poveikį smegenyse. Moksliniai tyrimai rodo, kad toks poveikis padeda sumažinti nerimą ir palengvina užmigimą, nors poveikio stiprumas gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, tokių kaip amžius ar lytis.

Be to, tyrimai atskleidė, kad valerijonas gali mažinti smegenų motorinės žievės aktyvumą bei moduliuoti reakciją į stresą, kas taip pat palengvina atsipalaidavimą ir geresnį miego įsisavinimą.

Ar valerijonas tikrai padeda užmigti?

Remiantis mokslinių tyrimų apžvalgomis, apimančiomis daugiau nei 60 įvairių studijų ir daugiau nei 40 metų laikotarpį, nustatyta, kad valerijono papildai daugeliui žmonių leidžia greičiau užmigti, pagerina miego kokybę ir didina gilaus miego trukmę. Tai reiškia, kad vartojant valerijoną ne tik trumpėja užmigimo laikas, bet ir pats miegas būna kokybiškesnis, suteikiantis stipresnį poilsį.

Vis dėlto Amerikos miego medicinos akademija įspėja, jog natūralių preparatų, tokių kaip valerijonas ar melatoninas, vartojimas lėtinės nemigos gydymui dar nėra patvirtintas kaip saugus ir efektyvus. Lėtinė nemiga yra rimtas miego sutrikimas, kai žmogui mažiausiai tris mėnesius bent tris naktis per savaitę sunku užmigti ar išlaikyti kokybišką miegą, o tai stipriai veikia dienos funkcionalumą, darbingumą ir savijautą.

Galimas valerijono šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Nors valerijonas yra laikomas saugesne alternatyva raminamiesiems vaistams, vartojant jį vis tiek gali pasireikšti šalutiniai poveikiai. Dažniausiai pastebimi nemalonūs pojūčiai yra galvos skausmas, skrandžio veiklos sutrikimai, nerimas, širdies ritmo pokyčiai, nemiga, mieguistumas, burnos džiūvimas bei ryškūs sapnai.

Šalutinių poveikių intensyvumas dažnai priklauso nuo vartojamos dozės bei asmeninių organizmo ypatybių. Todėl svarbu valerijoną vartoti atsakingai ir, jei kyla abejonių, pasitarti su specialistu.

Reikėtų išskirti, kad žmonės, jau vartojantys raminamuosius ar kitus psichotropinius vaistus, turėtų vengti valerijono, nes gali sustiprėti poveikis arba atsirasti pavojingų sąveikų. Taip pat nėščiosios, maitinančios krūtimi moterys ir mažamečiai vaikai iki 3 metų šios priemonės naudoti neturėtų dėl nepakankamų saugumo tyrimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei susiduriate su nuolatiniu užmigimo sutrikimu, pirma ir svarbiausia – pasikonsultuokite su gydytoju. Specialistai padės nustatyti nemigos priežastis, patars tinkamiausią gydymo būdą ir sprendimus, o ne leis rizikuoti savarankiškai vartojant priemones be aiškių nurodymų. Valerijonas, nors ir natūralus preparatas, nėra panacėja ir jo vartojimas turi būti atsakingas, kad išvengtumėte galimų komplikacijų.

Apibendrinant, valerijonas yra viena iš geriausiai žinomų natūralių priemonių, galinčių palengvinti užmigimą bei sumažinti nerimą. Jo vartojimas gali būti tinkamas sprendimas trumpalaikiams miego sutrikimams, tačiau neįvardijama kaip gydymas lėtinės nemigos atvejais, o saugumo klausimai reikalauja papildomų tyrimų.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *