Ontarijuje užfiksuotas tragiškas atvejis, kai, regis, nepavojingas incidentas baigėsi mirtimi: vienuolikmetis berniukas mirė nuo pasiutligės po to, kai naktį šalia jo veido buvo rastas šikšnosparnis. Iš pradžių tėvai nepastebėjo jokių įkandimų ar odos pažeidimų ir nusprendė nesikreipti į medikus. Tik po keliolikos dienų pasireiškė rimti neurologiniai simptomai, o medikai galutinai diagnozavo pasiutligę.
Atvejis ir ligos eiga
Vaikui po 19 dienų pasireiškė pirmieji simptomai: veido tirpimas, dilgčiojimas, vėmimas ir skausmas. Iš pradžių simptomai buvo interpretuoti kaip dažnesnės infekcijos požymiai – pateikta preliminari herpetinio gingivostomatito diagnozė. Tačiau kitą dieną būklė staiga pablogėjo: pakilo aukšta temperatūra, pasunkėjo rijimas, atsirado sąmonės sutrikimų, gausus seilėtekis, haliucinacijos ir kelių galvinių nervų pažeidimo požymiai. Berniukas buvo perkeliamas į intensyviosios terapijos skyrių, kur gydytojai svarstė įvairius gydymo variantus, tačiau ligos eiga buvo pernelyg sunki ir greita. Po keliolikos hospitalizacijos parų palaikomoji priežiūra nutraukta, vaikas mirė ramiai, šeimos apsuptyje.
Ką reikia žinoti apie pasiutligę
Pasiutligė yra viena pavojingiausių infekcijų – virusas atakuoja centrinę nervų sistemą, o pasireiškus simptomams veiksmingo gydymo praktiškai nėra. Virusas dažniausiai perduodamas per užkrėstas seiles, įkandimus ar įbrėžimus. Svarbu pabrėžti, kad šikšnosparnio įkandimai ar įdrėskimai gali būti tokie maži, kad lieka nepastebėti, todėl žmogus gali nesuvokti buvusio kontakto su užkrėstu gyvūnu.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Gydytojai ragina nedelsti: bet koks tiesioginis kontaktas su šikšnosparniu, ypač jei gyvūnas buvo šalia veido ar burnos, turi būti aptartas su sveikatos priežiūros įstaiga ar ligoninės priėmimo skyriumi. Pokontaktinė profilaktika apima pasiutligės imunoglobulino skyrimą ir vakcinaciją. Jeigu ši profilaktika pradėta laiku, kol simptomai dar nepasirodę, ji gali visiškai užkirsti kelią ligai.
Tačiau vien šikšnosparnio radimas kambaryje ne visada reiškia, kad reikia rašyti profilaktiką. Jei patikimai negalima atmesti fizinio kontakto, specialistai rekomenduoja, jei įmanoma, saugiai sugauti gyvūną ir perduoti jį tyrimui. Taip pat svarbu nedelsiant nuplauti bet kokį įtariamą įbrėžimą arba žaizdą muilu ir vandeniu ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą ar visuomenės sveikatos tarnybą.
Kontextas ir statistika
Remiantis paskelbta ataskaita, Kanadoje nuo 1924 metų užregistruoti vos 28 pasiutligės atvejai žmonėms, o paskutinis Ontarijaus užsikrėtimo atvejis prieš šį buvo fiksuotas 1967 metais. Vis dėlto tokie reti atvejai primena, kad mažai tikėtinos, bet potencialiai mirtinos infekcijos reikalauja budrumo. Specialistai taip pat ragina gyventojus rūpestingai prižiūrėti naminius gyvūnus ir užtikrinti jų skiepijimą prieš pasiutligę.
Šis atvejis paskelbtas medicininėje ataskaitoje su tėvų sutikimu siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į riziką ir raginti greitai reaguoti susidūrus su galimai užkrėstu gyvūnu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.