Vis daugiau žmonių savarankiškai renkasi maisto papildus siekdami geresnės savijautos ar stipresnio imuniteto, tačiau neįvertinus jau vartojamų vaistų rizika padidėja. Neapgalvotas papildų vartojimas gali ne tik sumažinti gydymo efektyvumą, bet ir sukelti rimtų šalutinių reakcijų – tai pabrėžia vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Dažniausios sąveikos ir kada jas pastebime
„Dažnai žmogus pirmiausia pastebi, kad papildai ar vaistai neveikia taip, kaip tikėtasi, ir tik vėliau pradeda ieškoti priežasčių.“ Ši citata atspindi realią situaciją: žmonės paprastai susirūpina tik pajutę nepageidaujamą poveikį arba nesulaukę laukiamo pagerėjimo. Tada paaiškėja, kad vartoti preparatai tarpusavyje kerta veiklą arba vienas kito poveikį slopina.
Kurie papildai dažniausiai kelia problemų?
Vaistininkė įvardija geležį, kalcį, vitaminą D bei žolelių preparatus kaip dažniausius sąveikų šaltinius. Geležis prasčiau pasisavinama vartojant kartu su kava, arbata ar kalciu, todėl rekomenduojama ją gerti atskirai nuo šių produktų. Kalcis gali sumažinti tam tikrų antibiotikų veiksmingumą, o jonažolė – sąveikauti su antidepresantais, kontraceptikais bei vaistais, reguliuojančiais kraujo krešėjimą.
Vitaminas D ir kitos rizikos
Vitaminas D keičia kalcio apykaitą, todėl jo derinimas su kitais preparatais gali turėti rimtų pasekmių. „Jeigu vitaminas D vartojamas kartu su tiazidiniais diuretikais, kraujyje gali padidėti kalcio kiekis, o tai didina aritmijų ir inkstų akmenų riziką.” Tuo tarpu kombinuojant vitaminą D su kalcio papildais gali atsirasti hiperkalcemija, kuri pasireiškia silpnumu ir širdies ritmo sutrikimais.
Pasekmės ir ypač rizikingos grupės
Maisto papildai kartais ne tik silpnina vaistų poveikį, bet ir jį sustiprina – pavyzdžiui, vitaminas K gali komplikuoti gydymą antikoaguliantais. Magnis, vartojamas kartu su antihipertenziniais vaistais, gali per daug sumažinti kraujospūdį. Kalio papildai su tam tikrais diuretikais gali sukelti hiperkalemiją. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, vartojantys kelis skirtingus vaistus vienu metu.
Kaip išvengti klaidų?
Jei kyla abejonių dėl derinių, reikėtų pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Vaistininkai gali patarti dėl tinkamų paros laikų (pvz., geležį ir kalcį vartoti skirtingu metu), pasiūlyti saugesnius derinius arba rekomenduoti atlikti laboratorinius tyrimus, kad nustatyti trūkumus ar perdozavimą. „Galime parinkti saugesnius derinius, rekomenduoti, kokius tyrimus atlikti, o esant rizikingoms sąveikoms – nukreipti pas gydytoją. Svarbiausia – nebijoti klausti”, – apibendrina V. Mostautienė.
Profilaktinis papildų vartojimas be poreikio taip pat yra rizikingas: kai kurie vitaminai lengvai perdozuojami, kiti gali iškreipti tyrimų rezultatus arba dirginti virškinimo sistemą. Atsakingas požiūris ir profesionalus patarimas padeda išvengti daugumos problemas keliančių situacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.