Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių visame pasaulyje. Ši bėda gali kilti staiga ir netikėtai, tačiau jos nuolatinis pasireiškimas gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą bei mažinti pasitikėjimą savimi bendraujant tiek su artimaisiais, tiek su kolegomis ar nepažįstamais žmonėmis. Apie tai, kokios yra galimos nemalonaus burnos kvapo priežastys ir kokių priemonių reikėtų imtis, kalbamės su „Eurovaistinės“ vaistininke Elvyra Ramaškiene.
Halitozė – tai nėra tik prasta burnos higiena
Dažnai žmonės mano, kad nemalonus burnos kvapas atsiranda vien dėl nepakankamos dantų priežiūros, tačiau tai tėra viena iš daugelio galimų priežasčių. Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad dažnai pamirštama valyti liežuvį, o jo paviršiuje kaupiasi bakterijos, kurios gamina sieros junginius – šios medžiagos yra pagrindiniai blogo kvapo šaltiniai. Jei liežuvis nėra tinkamai prižiūrimas, jame susikaupia puiki terpė daugintis bakterijoms, kurios skleidžia nemalonius kvapus.
Galimos rimtesnės sveikatos priežastys
Halitozė gali būti ne tik kosmetinė problema, bet ir ženklas apie vidinius sveikatos sutrikimus. Vaistininkė pabrėžia, kad blogas burnos kvapas gali būti susijęs su dantų ėduonimi, dantenų ligomis arba burnos sausumu. Be to, svarbu nepamiršti, jog kai kurios virškinimo sistemos problemos, pavyzdžiui, refliuksas ar gastritas, taip pat gali lemti halitozę. Kvėpavimo takų ligos, tokios kaip sinusitas, tonzilitas ar gerklės uždegimai, dažnai būna nemalonaus burnos kvapo priežastis, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bendrą sveikatos būklę.
Taip pat, kai kurių maisto produktų ir gėrimų vartojimas gali prisidėti prie nemalonaus kvapo. Tai ypač pasakytina apie svogūnus, česnakus, kavą, alkoholį bei tam tikrus vaistus, kurie sausina burną arba veikia bakterijų dauginimąsi.
Kas dažniau susiduria su nemaloniu burnos kvapu?
Nemalonus burnos kvapas gali varginti kiekvieną, tačiau yra keletas rizikos grupių, kurioms ši problema būdinga dažniau. Pavyzdžiui, rūkantieji dažniau patiria halitozę dėl to, kad tabako dūmai sausina burnos gleivinę, veikia dantenas bei mažina seilių išsiskyrimą. Seilių stoka sukuria palankesnes sąlygas bakterijų daugėjimui, o tai skatina nemalonių kvapų atsiradimą.
Taip pat vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie vartoja daug vaistų arba serga lėtinėmis ligomis, dažnai susiduria su šia problema. Griežtos dietos, ypač didelio angliavandenių kiekio stokojančios, skatina ketonų susidarymą organizme. Ketonai pasišalina per kvėpavimą ir gali sukelti specifinį, aitrų burnos kvapą. Be to, sumažėjęs maisto kiekis dažnai lemia burnos sausumą, kuris yra viena pagrindinių halitozės priežasčių.
Kaip spręsti problemą?
Pastebėjus, kad nemalonus burnos kvapas išlieka kelias dienas nepaisant įprastos burnos higiene, vaistininkė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į specialistus. Odontologas arba burnos higienistas gali išsamiai įvertinti burnos būklę, patikrinti, ar nėra slepiamų ėduonies židinių ar dantenų uždegimų, ir prireikus paskirti tinkamą gydymą – antibakterines dantų pastas, specialius skalavimo skysčius ar liežuvio valiklius.
Jeigu burnos ertmėje rimtų problemų nenustatoma, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris galės skirti papildomus tyrimus, susijusius su virškinimo sistema, kvėpavimo takais ar hormonine sistema. Dažnai tenka gydyti vidinius uždegimus ar koreguoti vartojamus vaistus, kad problema būtų išspręsta iš esmės.
Burnos sausumo problemai spręsti retkarčiais pakanka ir paprastų priemonių, tokių kaip didesnis vandens suvartojimas arba specialūs burnos drėkinimo sprendimai. Tokiu būdu galima ženkliai pagerinti burnos kvapą ir bendrą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.