Jamesas Salazas iš Kolorado, JAV, penkerius metus kentėjo nuo neteisingai diagnozuotos ligos, kurios gydymas ne tik nepadėjo, bet ir pridarė žalos jo organizmui. 2012 metais Montroso memorialinėje ligoninėje atlikus išsamius tyrimus vyro kairiajame plautyje buvo aptikti neįprasti pakitimai. Po atviros plaučių biopsijos jam diagnozuota reta vėžio forma – Langerhanso ląstelių histiocitozė (LLH), kurią sukelia baltųjų kraujo kūnelių perteklius ir kuri gali sukelti auglių formavimąsi įvairiuose organuose.
Nors pradėtas gydymas chemoterapija ir skausmą malšinančiais vaistais, po kelerių metų situacija negerėjo. Tuomet Jamesas kreipėsi pas kitą specialistą, kuris nustatė, kad vyras niekada nesirgo vėžiu. Iš tikrųjų jis kovojo su visiškai kita liga – vaskulitu, t. y. kraujagyslių uždegimu. Ši diagnozė pasitvirtino tik po papildomų tyrimų ir gydytojų įvertinimų.
Langerhanso ląstelių histiocitozė ir jos ypatumai
Langerhanso ląstelių histiocitozė – tai reta liga, dažniausiai užklumpanti vaikystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ši liga susijusi su baltųjų kraujo kūnelių, kurie įprastai padeda kovoti su infekcijomis, netinkamu funkcionavimu. Nepakankamai išsivysčiusios baltųjų kraujo kūnelių ląstelės pradeda daugintis ir formuoti granuliomas – auglius, kurie gali pažeisti daugelį organų. Pasak Amerikos Histiocitozės asociacijos, šia liga suserga 1–2 suaugusieji iš milijono.
Neteisingos diagnozės pasekmės ir tolimesnė ligos raida
Deja, Jamesas buvo gydomas remiantis klaidinga diagnoze. Gydytojai tikrino ir stiprino tezę apie LLH, tačiau tikroji priežastis, dėl kurios atsirado pakitimai plaučiuose, buvo uždegimas kraujagyslėse. Laiku negavus tinkamo gydymo, vyrui išsivystė granuliomatozė su poliangitu (GPA) – autoimuninis kraujagyslių uždegimas, kuris pažeidžia nosį, sinusus, gerklę, plaučius ir inkstus. Ši liga yra rimta ir gali net sukelti mirtį, jei nebus gydoma tinkamai ir laiku.
Be to, dėl intensyvios chemoterapijos, kuri buvo vartojama remiantis klaidinga diagnoze, pasireiškė pankreatitas – lėtinė kasos uždegimo forma, su kuria Jamesas turės kovoti visą likusį gyvenimą.
Ši komplikacija dar labiau apsunkino jo sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę.
Žmogaus patirtis ir medicinos sistemos iššūkiai
Jamesas lankėsi daugelyje Kolorado ligoninių – Deltos, Denverio, Grand Džankšeno ir Montroso. Visos jos patvirtino pradinę diagnozę, todėl vyro viltys pasveikti buvo susietos su vėžio gydymu. Tačiau 2017 metais, grįžęs pas pagrindinį onkologą Choon-Kee Lee, sužinojo, kad gydytojas paliko darbą be aiškaus paaiškinimo. Vyras buvo priverstas ieškotis kito specialisto, kuris atlikęs tyrimus pagaliau nustatė teisingą diagnozę.
Ši situacija parodo rimtus medicinos sistemos iššūkius – tiek diagnozės klaidų, tiek specialistų trūkumo aspektus. Jamesas pabrėžė, kad dabar jam teks laukti reumatologo konsultacijos mažiausiai metus, nes Kolorado vakarinėje dalyje labai trūksta šios srities specialistų.
Pacientas atvirai teigia: „Mane liūdina tai, kad gydytojai gydė tai, ko net neturėjau. Manau, kad kas nors turi atsakyti už tai.“ Ši istorija įspėja apie būtinybę tiksliai ir atsakingai atlikti diagnozę, nes netinkamas gydymas gali pridaryti daug daugiau žalos nei nepilnai gydoma liga.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.