Prasidėjus pavasariui kai kurie žmonės pastebi ne įprastą pakilimą, o priešingai – nemigą, padidėjusį nerimą ir sumažėjusį susidomėjimą gyvenimu. Tokie pokyčiai gali būti pavasarinės depresijos – sezoninio afektinio sutrikimo – požymiai. Svarbu atskirti trumpalaikį liūdesį nuo ligos, kuri reikalauja dėmesio ir, dažnai, gydymo.
Kas sukelia pavasarinę nuotaikų kaitą?
Depresijos gydymo centro klinikinis psichologas Antanas Mockus paaiškina, kad veiksnių, darančių įtaką pavasariniai nuotaikų kaitai, yra keletas. „Iš tiesų, veiksnių, darančių įtaką pavasariniai nuotaikų kaitai, yra keletas. Vienas dažniausiai pasitaikančių – šviesa, kuri išderina mūsų biologinius, taip vadinamus cirkadinius, ritmus”, – sako A. Mockus. Nors dažnai galvojama, kad sezoniniai sutrikimai labiau siejami su rudenimi ir žiema, net apie dešimtadalis pacientų patiria būtent pavasarį paūmėjusius simptomus.
Kaip atpažinti pavasarinę depresiją?
Pavasarinė depresija gali pasireikšti kitaip nei rudens atveju. „Esminiai depresijos simptomai gali būti liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ar aktyvumas. Tačiau dar vienas labai svarbus dalykas – anhedonija – kai žmogus nebepatiria malonumo, sako, kad jo niekas nebedžiugina, kad veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, nebėra įdomi.
Svarbūs ir fiziniai simptomai, tokie kaip susirūpinimas savo sveikata, nuovargis, miego ir apetito sutrikimai, seksualinio potraukio sumažėjimas”, – sako A. Mockus. Šie ženklai apima nemigą, apetitą mažėjimą, padidėjusį nerimą ir bendrą energijos stoką.
Liūdesys ar liga?
Psichologai pabrėžia, kad vien liūdnos nuotaikos nepakanka diagnozuoti depresiją. Paprastas liūdesys dažnai reaguoja į įprastas gyvenimo aplinkybes ir praeina su laiku ar sulaukus palaikymo. Tuo tarpu depresija dažnai būna ilgalaikė, mažai priklausanti nuo išorinių pokyčių ir trukdanti kasdienei funkcijai: darbui, santykiams, miegui ir apetito reguliavimui.
Gydymas ir pagalba
Gydymas turėtų būti kompleksinis. A. Mockus atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais pakanka psichoterapijos ir gyvenimo būdo korekcijų, o sunkesniais atvejais reikalingi ir medikamentai.
Specialistai įspėja, kad delsimas kreiptis pagalbos dažnai ilgina kančias ir pablogina santykius; neretai žmonės kreipiasi tik po kelių metų.
Farmacininkė Laura Vanagaitė pažymi, kad vaistinėse pastebimas pacientų skaičiaus padidėjimas keičiantis metų laikams. „Visuomet paklausiame kliento, kiek jis laiko taip jaučiasi. Jeigu jis sako, kad daugiau nei dvi savaites ir jau išbandė lengvesnius preparatus nuotaikai gerintis, iš karto patariame pagalbos ieškoti pas specialistus”, – teigia „Eurovaistinės“ atstovė. Pradėti verta nuo gydytojo konsultacijos arba psichologo vertinimo.
Kaip padėti artimajam?
Artimieji turėtų stebėti požymius: susidomėjimo praradimą, pesimizmą, dirglumą, koncentracijos stoką, miego ir apetito pokyčius, žalingus vartojimo įpročius ar mintis apie savižudybę. Ankstyvas pokalbis, palaikymas ir pasiūlymas kreiptis į specialistus gali išgelbėti santykius ir gyvybes. Esant tiesioginiams savižudybės signalams, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Pavasaris neturi būti nerimo ar praradimo metas: atpažinus simptomus anksti, galima sėkmingai gydyti ir sugrąžinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.