Kraujo krešuliai – viena iš pavojingiausių sveikatos problemų, galinti sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant insultą ar širdies infarktą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, profesorius Dalius Jatužis atkreipia dėmesį į itin svarbų įprotį, kuris gali padėti išvengti šių grėsmių – reguliarią skysčių vartojimą.
Dehidratacija arba skysčių trūkumas organizme yra rizikos veiksnys, stipriai didinantis kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Kai žmogus netenka didelio kiekio skysčių, kraujas pasidaro tirštesnis, todėl lengviau formuojasi krešuliai, kurie gali užkimšti svarbias kraujagysles, pavyzdžiui, vainikines kraujagysles širdyje ar smegenų arterijas. Tai gali sukelti pavojingas arba net gyvybei grėsmingas būkles.
Skysčių svarba organizmui ir kaip atpažinti dehidrataciją
Žmogaus kūne yra milijonai prakaito liaukų, kurios padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir išvengti perkaitimo. Prakaitavimas pašalina ne tik vandenį, bet ir svarbius mikroelementus – natrį, kalį bei magnį, kurie yra būtini normaliai širdies bei smegenų veiklai. Magnis, be kitų funkcijų, turi tiesioginę įtaką žmogaus protinėms funkcijoms, todėl jo trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu ar net galvos svaigimu.
Pasak profesoriaus D. Jatužio, vienas iš paprasčiausių būdų įvertinti organizmo skysčių būklę – stebėti šlapimo spalvą. Jei šlapimas pakinta į tamsiai gintaro arba oranžinę spalvą, tai reiškia, kad organizme jau yra dehidratacija ir reikia didinti vandens vartojimą.
Kaip išvengti kraujo krešulių ir palaikyti skysčių pusiausvyrą
Norint apsaugoti sveikatą, profesorius pataria gerti vandens tiek, kiek reikėtų pagal veiklą ir oro sąlygas. Pasak jo, nėra vienos visiems tinkamos taisyklės, tačiau rekomenduojama suvartoti bent 2–2,5 litro vandens per dieną arba ne mažiau kaip aštuonias stiklines. Karštomis dienomis, intensyviai dirbant ar sportuojant, reiktų vartoti dar daugiau.
Reikėtų vengti laukti, kol pasireikš ryškus troškulys ar burnos džiūvimas.
Tai yra ženklai, jog organizmui jau trūksta vandens. Geriau yra gerti mažais gurkšneliais per dieną nuolat, taip išlaikant skysčių balansą.
Be to, vertėtų rinktis ne bet kokį vandenį, o mineralinį ar elektrolitų turintį vandenį be angliarūgštės. Tokiu būdu papildoma mikroelementų atsarga padės palaikyti organizmo funkcijas – ypač svarbus yra magnio ir kalio kiekis.
Dehidratacijos pasekmės ir liekamieji ženklai
Skysčių trūkumas ne tik didina trombozės riziką, bet ir neigiamai veikia smegenų veiklą. Galvos skausmai, apatija, sunkumas susikaupti ar net galvos svaigulys gali būti dehidratacijos požymiai. Profesorius įspėja, kad esant pažeistoms kraujagyslėms, net nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sunkių simptomų, tokių kaip veido perkreipimas, rankų silpnumas ar kalbos sutrikimai – tai gali būti insulto požymiai, kuriems kilus būtina nedelsti ir kviesti medikų pagalbą.
Kiti svarbūs patarimai
Profesorius ragina rūpintis sveika gyvensena – tinkama mityba, pakankamu miego kiekiu ir vidutinio fizinio aktyvumo palaikymu. Šie įpročiai padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jeigu kyla klausimų dėl vaistų vartojimo ar kitų sveikatos problemų, svarbu konsultuotis su gydytoju.
Apibendrinant, skysčių papildymas yra paprastas, bet labai efektyvus būdas išsaugoti sveikatą, sumažinti kraujo krešulių riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Profesoriaus D. Jatužio įžvalgos atskleidžia, kiek daug gali reikšti toks kasdienis įprotis kaip reguliarus vandens gėrimas, ypatingai vasaros metu ar karštu oru.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.