Daugelis žmonių vengia kreiptis į medikus tol, kol jaučia stiprų skausmą ar akivaizdžius simptomus. Tačiau medikai nuolat primena, kad ligos dažnai prasideda tyliai, o ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybes. Prevencinės programos ir šeimos gydytojo konsultacija leidžia aptikti patologijas jau pradinėse stadijose, kai gydymas yra veiksmingiausias.
Prevencinės programos: ką verta žinoti
„Lietuvoje yra vykdomos penkios prevencinės programos. 4 yra skirtos onkologiniams susirgimams ir viena skirta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Šiomis programomis gali naudotis tam tikro amžiaus asmenys. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencinėje programoje gali dalyvauti moterys nuo 25 metų iki 60 metų. Jos kas trejus metus gali pasitikrinti, atliekamas neskausmingas tyrimas. Jeigu nustatomi tam tikri pakitimai, tada pritaikomi gydymo metodai. Jeigu moteriai yra nustatomas vėžys, moteriai taikomas gydymas. Šios programos yra labai vertingos. Kai pacientas dar nejaučia jokių simptomų ir liga yra tik prasidėjusi, jeigu jis laiku ateina, liga dažniausiai bus _pagauta_ ankstyvoje stadijoje. Tikėtina, kad tuomet, išgydžius vėžį, žmogus galės toliau ramiai gyventi, tačiau, jeigu vėžys nustatomas jau ketvirtojoje stadijoje, tuomet daug blogiau“, – sakė J.Grigarienė.
Šios programos apima skirtingas amžiaus grupes ir yra skirtos ankstyvai onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai. Dalyvauti prevencinėse patikrose rekomenduojama net ir tuomet, kai nėra aiškių nusiskundimų — tai suteikia galimybę laiku užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
Ką sako šeimos gydytoja
„Aš noriu pasidžiaugti, kad Antakalnio klinikos pacientai yra labai aktyvūs. Kartais žmonės ateina ir patys. Jie sako, kad nori pasitikrinti pagal visas prevencines programas. Kasmet tokių besitikrinančių asmenų tik daugėja”, – pabrėžė ji.
Vis dėlto dalis pacientų iki šiol nepakankamai rūpinasi savo sveikata. „Kai kurių pacientų būna toks požiūris. Kartais žmonės nesusimąsto, kam skirta ta programa, ką ji duos ir kam yra reikalinga.
Kartais nepakankamai dėmesio skiriama sveikatos problemoms. Pavyzdžiui, automobiliu mes rūpinamės periodiškai, bet su sveikata nėra taip pat, kartais kai sveikata pradeda braškėti, jau būna per vėlu”, – sakė specialistė.
Šeimos gydytojai ragina nesnausti: jei neramina net menkiausi simptomai ar nerimas dėl sveikatos, geriau užsiregistruoti ir pasitikrinti, o ne laukti, kol problema taps akivaizdi.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
„Tiesą sakant, žmonės naudojasi šiomis programomis ganėtinai noriai. Pacientų, besitikrinančių pagal šią programą, kasmet vis daugėja. Tiesa, yra tokių pacientų, kur pradiniai tyrimai yra atliekami dar pas šeimos gydytojus. Dalis pacientų toliau siunčiami į specializuotus centrus, kur juos jau patikrina gydytojai kardiologai. Deja, pas gydytojus kardiologus jau pasirodo nebe visi. Maždaug trečdalis pacientų, atsiųstų į specializuotus centrus, konsultacijai nebeatvyksta. Galiu pasakyti, kad moterys šiuo požiūriu yra pažangesnės. Mirštamumas vyrų tarpe yra didesnis tris kartus.
Programos amžius parinktas gana tikslingai. Vyrams programa yra taikoma nuo 40 metų iki 55 metų. Moterims nuo 50 iki 65 metų. Tai yra amžius, kai širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia dažniausiai, kai pradeda veikti visi rizikos veiksniai“, – kalbėjo ji.
„Taip, tai ne tik sumažintų netekčių kiekį, bet taip pat ir skausmingų komplikacijų kiekį. Yra pacientų, kurie neturi jokių simptomų, bet atlikus kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, fizinio krūvio mėginį, galima nustatyti ligą, kai pacientas dar nieko neįtaria. Turiu nemažai pacientų, kuriems buvo taikytas ir operacinis gydymas. Lygiai taip pat yra su kaklo kraujagylių tyrimu, kurį galima atlikti prevencinės programos metu. Kartais nustatome kraujagyslės susiaurėjimą, kol nėra įvykęs insultas. Kai ateina tokie pacientai, aš labai jais džiaugiuosi ir matau savo darbo vaisius”, – sakė kardiologė G. Radauskaitė.
Praktiniai žingsniai
Jei nerimaujate dėl sveikatos: užsiregistruokite pas šeimos gydytoją, pasidomėkite, ar esate kviečiami į kurią nors prevencinę programą, paskatinkite artimuosius registruotis ir nepamirškite reguliarių tyrimų. „Reikia pradėti nuo pačio žmogaus, kuris turėtų atkreipti dėmesį į save ir rūpintis sveikata. Žmogus turėtų taip pat rūpintis ir savo artimaisiais. Jeigu žmogus ir nepatenka į tikslinę grupę, bet vis tiek jis gali pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Galbūt net minimalūs simptomai gali išduoti labai rimtą ligą.
Net jeigu žmogus ir nieko nejaučia, vėžys arba kraujagyslių ligos yra tokios klastingos, kad iš pat pradžių nejaučiame simptomų. Reikėtų nebūti abejingiems sau ir artimiesiems. Negalima nuleisti rankų, reikia užsiregistruoti ir ramiai pasitikrinti”, – sakė J.Grigarienė.
Rūpinkitės savo sveikata nuosekliai: prevencia yra efektyviausia priemonė prieš klastingas ligas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.