Vis dažniau insultas nebėra vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema: specialistai pastebi, kad į ligonines patenka vis daugiau 40–50 metų pacientų, kuriems po įvykio tenka ilgai gydytis ir gyventi su nuolatinėmis pasekmėmis. Daugialypiai gyvenimo būdo pokyčiai — nutukimo plėtra, perdirbtų maisto produktų vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, prastesnis miegas ir net rekreacinių narkotikų naudojimas — stiprina predisponuojančių veiksnių rinkinį, kuris gali lemti insultą vidutinio amžiaus žmonėms.
Prieširdžių virpėjimas: neišreikštas pavojus
Viena dažniausių ir dažnai nepastebimų insulto priežasčių yra prieširdžių virpėjimas. Kardiologas Nikhilas Ahluwalia pažymi, kad šis širdies ritmo sutrikimas pasireiškia maždaug 1 iš 5 žmonių, tačiau dalis jų nejaučia jokių simptomų. „Žmonėms, turintiems prieširdžių virpėjimą, insulto rizika yra penkis kartus didesnė. Maždaug kas ketvirtas insultas susijęs būtent su šiuo sutrikimu“, – teigia gydytojas.
Dažnai pirmasis požymis apie problemą paaiškėja tik po įvykusio insulto. Šiuolaikinės išmaniosios technologijos — laikrodžiai ir nešiojami monitoriai — padeda aptikti ritmo sutrikimus ankstyvoje stadijoje. Jei įrenginys užfiksuoja galimą prieširdžių virpėjimą, rekomenduojama išsaugoti duomenis ir kreiptis į gydytoją: papildomi tyrimai gali leisti laiku pradėti gydymą ir ženkliai sumažinti insulto riziką.
Kraujospūdis ir profilaktika nuo 40-ies
Svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys išlieka padidėjęs kraujospūdis. Daug žmonių net nejaučia jo simptomų, todėl gydytojai rekomenduoja nuo 40 metų tikrintis kraujospūdį bent du kartus per metus. Idealu, kai rodmenys yra mažesni nei 120/80 mmHg; jei namuose matavimai nuolat viršija 135/85 arba gydytojo kabinete 140/90, laikas kreiptis į specialistą. Ankstyva intervencija – tiek gyvensenos pokyčiai, tiek medikamentinis gydymas – gali užkirsti kelią kraujagyslių pažeidimams ir sumažinti insulto tikimybę.
Mitybos srityje vienas geriausių patarimų – laikytis Viduržemio jūros regiono dietos principų: daug daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų, riešutų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies.
Tokia mityba tyrimuose sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 30 proc. Be to, svarbu riboti perdirbtus produktus ir druskos kiekį.
Rekreacinės medžiagos ir miegas
Gydytojai įspėja apie kokaino vartojimo pavojų: A. Chandratheva pažymi, kad net ir retkarčiais vartojamas kokainas gali sukelti staigius kraujospūdžio šuolius, kraujagyslių spazmus ir reikšmingai padidinti insulto tikimybę. „Vartoti kokainą vidutiniame amžiuje – žaisti rusišką ruletę su savo sveikata“, – perspėja specialistas. Be to, nuolatinis miego trūkumas (mažiau nei 6 val. per parą) didina kraujospūdį, streso hormonų lygį ir taip pat didina insulto riziką.
Kaip sumažinti riziką praktiškai
Ekspertai rekomenduoja ne vieną specifinę sporto šaką, o nuoseklų aktyvumo pasirinkimą: 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas ar šokis) gali ženkliai sumažinti riziką. Taip pat būtina reguliariai tikrinti kraujospūdį, tikrintis širdies ritmą esant rizikos požymiams, riboti perdirbtą maistą ir alkoholį, vengti rekreacinių narkotikų ir stengtis gerinti miego kokybę. Specialistų teigimu, iki 90 proc. insultų galima užkirsti kelio tinkamai koreguojant šiuos veiksnius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.