Vasaros temperatūros šuoliai ypač pavojingi mūsų smegenims ir kraujotakai. Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas atkreipia dėmesį, kad šiltėjant orams daugėja pacientų, patiriančių galvos svaigimą, regos ar kalbėjimo sutrikimus, o tai gali būti rimtų kraujotakos sutrikimų signalai. Svarbu suprasti, kokie mechanizmai veikia organizmą kaitros metu ir kokių priemonių imtis, kad sumažintume insulto ir kitų komplikacijų riziką.
Sezoniniai rizikos veiksniai ir pirmieji simptomai
„Kiekvienas sezonas turi savo sveikatos sutrikimų specifiką. Žiemą pastebimai padaugėja virusinių ligų, peršalimų, kyla gripo epidemijos. O vasaros metu, ypač šiauriniuose kraštuose, karščiai sukelia širdies ir kraujagyslių patologijų bangą”, – pasakoja „Kardiolita“ klinikos gydytojas neurologas J. Fišas. Lietuviams, kaip ir kitiems šiauriečiams, mažesnis atsparumas kaitrai reiškia didesnę riziką susidurti su staigiais sveikatos sutrikimais.
Neurologas pabrėžia, kad karščio metu pastebimi apatijos, dėmesio sutrikimų ir sumažėjusio darbingumo požymiai nėra vien tik nuovargio apraiškos. „Kaitros metu patiriamas [galvos] apsunkimas, dėmesio sutrikimai, sumažėjęs darbingumas yra ne šiaip emocinė reakcija į klimatines sąlygas, o nepakankamai krauju aprūpinamų smegenų siunčiami pavojaus signalai. Jei simptomai nepraeina ir dar pasipildo regėjimo, kalbėsenos sutrikimais, galūnių tirpimu, tuomet laukti nevalia – būtinas gydytojų įsikišimas”, – įspėja gydytojas.
Kaip karštis veikia kraujagysles ir smegenis
Karštis lemia dvi dažniausias problemas: kraujagyslių tonuso pokyčius ir kraujo tirštėjimą dėl dehidratacijos. Žemą kraujospūdį turintiems žmonėms kraujagyslės dažnai išsiplečia ir negrįžta į normalų tonusą, dėl to mažėja spūdis ir sutrinka galvos kraujotaka. Kiti pacientai, linkę į hipertenziją, gali patirti kraujagyslių spazmus, kurie riboja deguonies patekimą į smegenis ir didina insulto riziką.
Be to, dehidratacija padidina kraujo klampumą: sutirštėję eritrocitai sunkiau prasiskverbia į smulkiausias kapiliarų grandines, didėja trombų susidarymo tikimybė.
Šis procesas dažnai būna lėtesnis ir sunkiau pastebimas, todėl sveiki žmonės kartais neįvertina pavojų.
Praktiniai patarimai: ką daryti, kad saugotumėte smegenis
Pagrindinė ir paprasčiausia apsauga – pakankamas skysčių vartojimas. Tamsesnė šlapimo spalva ir burnos džiūvimas yra patikimi dehidratacijos požymiai; reguliariai geriami skysčiai atkuria kraujo tėkmę ir mažina klampumą. Taip pat svarbu vengti tiesioginės saulės kaitros vidurdienį, dėvėti galvos apdangalus ir lengvą drabužį, leidžiantį odai kvėpuoti.
Žmonėms, sergantiems kraujotakos ligomis, būtina nuolat vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir konsultuotis dėl jų dozavimo kaitros metu. „Jei toks pacientas nuolat vartoja paskirtus vaistus, pakankamai skysčių ir laikosi gydytojo paskirtų atsargumo priemonių, jam pavojus negresia”, – įsitikinęs J. Fišas.
Profilaktika ir papildomos priemonės
Gydytojas atkreipia dėmesį į natokinazės rolę – fermento, tradiciškai naudojamo Azijoje, kurio poveikis slopina krešulių formavimąsi ir gerina kraujo tekėjimą. „Azijoje seniai žinoma natokinazė – labai įdomus fermentas, išgaunamas iš tam tikros bakterijos apdorotų sojos pupelių. Šis fermentas mažina kraujo klampumą, neleidžia susidaryti krešuliams kraujagyslėse, tirpdo jau susidariusius trombus ir veninėse, ir arterinėse kraujagyslėse. Pastaraisiais metais natokinazę „atrado“ ir Vakarų pasaulio medikai”, – teigia J. Fišas. Jis pabrėžia, kad rinkoje pasitaiko kokybės skirtumų, todėl verta rinktis patikrintus preparatus ir derinti jų vartojimą su gydytoju.
Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į antioksidantus, pvz., hidroksitirozolį iš alyvuogių, kuris gali padėti apsaugoti kraujagyslių endotelį ir mažinti oksidacinį stresą. „Mano jau ne sykį minėti pietiečiai – italai, ispanai, graikai – vartoja daug alyvuogių aliejaus, kuriame esama hidroksitirozolio, padedančio organizmui susidoroti su vadinamaisiais laisvaisiais radikalais, lemiančiais ankstyvą senėjimą, vėžinius susirgimus, kitus sveikatos sutrikimus. Tai, matyt, lemia ir geresnę jų gyvenimo kokybę – juk ne veltui Pietų Europiečiai pasižymi optimizmu ir stipriu laimės jausmu”, – nusišypso gydytojas.
Jei pajuntate stiprų galvos skausmą, silpnumą, kalbos ar regos sutrikimus, nedelsdami kreipkitės į medikus. Greitas reagavimas gali apsaugoti nuo sunkių, ilgalaikių pasekmių. Rūpinimasis skysčių balansu, apsauga nuo tiesioginės kaitros ir konsultacijos su gydytoju – paprastos, bet veiksmingos priemonės išsaugoti smegenų sveikatą karštomis dienomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.