Vėžys išlieka sudėtinga ir daugiafaktorinė liga, tačiau dalis rizikos veiksnių yra gerai žinomi ir modifikuojami. Naujausi vertinimai rodo, kad iki keturių iš dešimties vėžio atvejų visame pasaulyje galėtų būti išvengti, jei būtų įgyvendintos profilaktikos priemonės. Tai pabrėžia, kad mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas gali reikšmingai mažinti riziką.
Koks produktas kelia didžiausią susirūpinimą?
Onkologai, kurių paklausė apklaustos grupės, vienbalsiai nurodo perdirbtą mėsą kaip produktą, kurio jie vengia. Pasaulio sveikatos organizacija perdirbtą mėsą yra klasifikavusi kaip kancerogeninę žmogui, o tokia klasifikacija reiškia, kad yra įrodymų apie ryšį su tam tikrų rūšių vėžiu, ypatingai storosios žarnos vėžiu. Perdirbta mėsa apima dešras, kumpius, lašinius, rūkytus ir sūdyto mėsos gaminius bei gaminius, kuriuose naudojami konservantai ar nitritai.
Kodėl ši mėsa yra rizikinga?
Perdirbtos mėsos keliamą riziką lemia keli mechanizmai. Nitritai ir nitratai, dažnai naudojami kaip konservantai, gali per skrandžio ir žarnyno sąlygas virsti kancerogeninėmis N-nitro junginiais. Taip pat aukštoje temperatūroje kepant ar rūkant susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai aminai, kurie siejami su DNR pažeidimais. Be to, gausus druskos kiekis ir kitos apdorojimo priemonės gali skatinti uždegiminius procesus, kurie taip pat prisideda prie vėžio rizikos didėjimo.
Praktiniai patarimai, ką daryti vietoje perdirbtos mėsos
Onkologai rekomenduoja riboti perdirbtos mėsos vartojimą arba visiškai jos atsisakyti. Vietoj jos verta rinktis liesą, neperdirbtą mėsą, žuvį, ankštinius augalus bei augalinės kilmės baltymų šaltinius. Taip pat svarbu daugiau valgyti daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, kurie teikia skaidulų ir antioksidantų.
Ir kiti svarbūs rizikos veiksniai
Rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas išlieka tarp labiausiai riziką didinančių veiksnių. Taip pat reikšminga yra kūno masė, fizinis aktyvumas ir bendras mitybos modelis. Paprastos kasdienės priemonės — mažinti perdirbtos ir raudonos mėsos kiekį, vengti degintų ar stipriai apskrudusių produktų, rinktis švelnesnius gaminimo būdus (garinimą, troškinimą, orkaitę) — gali ženkliai prisidėti prie vėžio prevencijos.
Galiausiai svarbu pabrėžti, kad profilaktika veikia kompleksiškai: sveika mityba turi būti derinama su reguliariniu fiziniu aktyvumu, alkoholio vartojimo kontrole ir reguliariais sveikatos patikrinimais. Maži įpročių pakeitimai kasdien gali turėti didelę reikšmę ilgalaikei sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.