Insulto grėsmė nebėra tik vyresnio amžiaus problema. Pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau registruoja insultus tarp 40–50 metų amžiaus pacientų, kuriems liga palieka ilgalaikes fizines ir pažintines pasekmes. Šį reiškinį lemia sudėtingų rizikos veiksnių sankaupa: nutukimas, perdirbtas maistas, fizinio aktyvumo stoka, prastesnis miegas ir rekreaciniai narkotikai.
Prieširdžių virpėjimas — tylus grėsmės nešiotojas
Viena dažniausių, tačiau mažiausiai pastebimų insulto priežasčių yra prieširdžių virpėjimas. Jis pasitaiko maždaug 1 iš 5 žmonių, tačiau dalis jų nejaučia jokių simptomų. „Žmonėms, turintiems prieširdžių virpėjimą, insulto rizika yra penkis kartus didesnė. Maždaug kas ketvirtas insultas susijęs būtent su šiuo sutrikimu“, – teigia gydytojas. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į netaisyklingą širdies ritmą, trapų dusulį ar staigų nuovargį, tačiau daugeliu atvejų problema aptinkama tik po rimtesnio įvykio.
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir kiti nešiojami įrenginiai dažnai pirmieji užfiksuoja ritmo pakitimus. Jei įrenginys rodo įtarimą dėl prieširdžių virpėjimo, rekomenduojama išsaugoti duomenis ir kreiptis į gydytoją — papildomi tyrimai gali laiku pradėti gydymą ir ženkliai sumažinti insulto riziką.
Kraujospūdis ir gyvenimo būdas: ką daryti nuo 40 metų
Didžiausias koreguojamas insulto rizikos faktorius išlieka padidėjęs kraujospūdis. Problema ta, kad daugeliui jis nepastebimas, todėl nuo 40 metų kraujospūdį rekomenduojama matuoti bent du kartus per metus. Idealus rodmuo yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Jei rodmenys namuose nuolat viršija 135/85 arba gydytojo kabinete 140/90, būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl tolimesnio tyrimo ir gydymo strategijos.
Mityba ir fizinis aktyvumas turi esminę reikšmę. Viduržemio jūros regiono dieta, kurios pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai produktai, viso grūdo gaminiai, riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus ir riebios žuvys, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 30 proc.
Svarbu riboti perdirbtus produktus ir druskos kiekį. Fizinis aktyvumas — ne prabanga, o būtinybė: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę padeda išlaikyti sveiką svorį ir kraujospūdį.
Narkotikai, miegas ir praktinės prevencijos priemonės
Neurologai taip pat pabrėžia mažiau aptariamą, bet reikšmingą rizikos veiksnį – kokainą. „Vartoti kokainą vidutiniame amžiuje – žaisti rusišką ruletę su savo sveikata“, – perspėja specialistas. Šis narkotikas gali sukelti staigius kraujospūdžio šuolius, kraujagyslių spazmus ir ženkliai padidinti insulto tikimybę.
Miego trūkumas taip pat prisideda prie rizikos: nuolatinis miegas trumpesnis nei šešios valandos per parą susijęs su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesniu streso hormonų lygiu. Gerinant miego higieną dažnai galima sumažinti dalį šių rizikos veiksnių.
Apibendrinant: svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, neignoruoti ritmo sutrikimų požymių, laikytis subalansuotos mitybos, būti fiziškai aktyviems ir vengti žalingų medžiagų. Daugeliui žmonių šias priemones įgyvendinti įmanoma kasdieniame gyvenime, o jos gali reikšmingai sumažinti insulto tikimybę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.