Alzheimerio liga – viena dažniausių demencijos formų, kuri sunkiai veikia atmintį ir kitas pažintines funkcijas. Nors daugeliui žmonių šio susirgimo požymiai asocijuojasi su atminties praradimu, naujausi tyrimai rodo, kad vienas ankstyviausių ir dažniausiai nepastebimų simptomų yra uoslės sutrikimas. Apie tai atvirai kalba Vilniaus universiteto medicinos fakulteto jaunesnioji asistentė ir VUL Santaros klinikų neurolė Eglė Audronytė.
Uoslė kaip svarbus atminties ir smegenų būklės indikatorius
Uoslė – vienas iš galingiausių mūsų jutimų, galintis sužadinti gilias emocijas bei išgyvenimus. Žymus prancūzų rašytojas Marselis Prustas savo romane „Prarasto laiko beieškant“ aprašė, kaip arbatoje pamirkytų madlenų kvapas gali atgaivinti vaikystės prisiminimus. Šis fenomenas, vadinamas Prusto fenomenu, atspindi glaudų uoslės ir atminties ryšį mūsų smegenyse.
Neurologė Eglė Audronytė paaiškina, kad smegenų sritys, atsakingos už uoslę ir atmintį, yra anatomiškai arti viena kitos ir vystėsi panašiai evoliucijos metu. Dėl šios priežasties uoslės funkcijos sutrikimai dažnai rodo ir smegenų atminties centrų pažeidimą.
Uoslės sutrikimas kaip ankstyvas Alzheimerio ligos simptomas
Remiantis tyrimais, maždaug 90 procentų Alzheimerio liga sergančių pacientų jau ankstyvosiose ligos stadijose patiria uoslės sutrikimus. Dažnai šie pokyčiai pasireiškia dar prieš išryškėjus ryškesniems atminties sutrikimams. Tai atveria svarbią diagnostinę galimybę – uoslės testai gali būti naudingi ankstyvam šios neurodegeneracinės ligos nustatymui.
Vis dėlto problema ta, kad dauguma pacientų uoslės praradimą pastebi per mažai arba visai nepastebi. Dažnai žmonės, kurie skundžiasi blogėjančiu kvapo pojūčiu, iš tiesų turi daugiau problemų su skonio jutimu. Neurologė išskiria, kad mūsų kasdienybėje uoslei suteikiama labai maža reikšmė, nes pagrindinis jutimas mums yra rega.
Tai patvirtina ir kalba apie tai, kad lietuvių kalboje bei daugumoje kitų kalbų neturime specifinių žodžių apibūdinti kvapams, o juos dažniausiai siejame su pažįstamais daiktais ar skoniais – pavyzdžiui, „kvepia saldžiai“ arba „kvepia gėlėmis“.
Medicinos praktikos perspektyvos ir rekomendacijos
Eglė Audronytė teigia, kad jos neseniai apginta disertacija patvirtina uoslės testų diagnostinį potencialą ankstyvųjų Alzheimerio ligos stadijų atskyrimui. Šie tyrimai yra ypač svarbūs, nes ankstyva diagnozė leidžia imtis prevencinių priemonių, sulėtinti ligos progresą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad vien uoslės sutrikimų neužtenka diagnozuoti Alzheimerio ligą, tačiau tai gali būti svarbus ženklas, skatinantis kreiptis į specialistus giliau ištyrimui.
Gyvenimo kokybės ir asmeninės sveikatos saugojimas yra nepaprastai reikšmingas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius jutimuose, ypač jei jie komplikuojasi kartu su pažintinėmis problemomis ar atminties praradimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.