Regėjimo sutrikimai dažnai yra laikomi akių ligų požymiu, tačiau gydytoja neurologė Ieva Sereikė perspėja, kad tokie simptomai gali būti ženklas apie kur kas sudėtingesnes ir rimtesnes sveikatos problemas, susijusias su nervų sistema. Pavyzdžiui, neryškus matymas, mirgėjimas akyse ar net staigus regos pablogėjimas gali būti neurologinių ligų išraiška, todėl svarbu nelikti abejingiems ir laiku kreiptis į specialistus.
Kada regėjimo sutrikimai susiję su neurologinėmis ligomis?
Dažniausiai žmonės, pajutę regėjimo pokyčius, pirmiausia kreipiasi į akių ligų gydytojus, manydami, kad problema prasidėjo nuo akių pažeidimų ar nuovargio. Tačiau būna atvejų, kai oftalmologai, nepastebėję akių audinių pažeidimų, pacientus nukreipia neurologui. Neurologė sako, kad regos sutrikimai, tokie kaip staigus regėjimo prastėjimas, mirgėjimas, dėmės arba dvejinimasis vienoje akyje ar vienoje pusėje, gali būti simptomas, signalizuojantis apie centrinės ar periferinės nervų sistemos pažeidimus.
Regos nervo pažeidimai ir kiti lydintys simptomai
Neurologės teigimu, šie regėjimo pakitimai dažnai būna lydimi ir kitų simptomų: akių skausmo, kuris sustiprėja po fizinio krūvio arba šilumos poveikio, pavyzdžiui, pirtyje, skausmo, kuris plinta į petį, ranką ar koją, nutirpimo ar nejautrumo pojūčio. Tokių simptomų derinys gali reikšti neurologinių susirgimų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, optinis neuritas ar insultas, pradžią.
Išsėtinė sklerozė – regėjimas kaip pirmasis signalas
Išsėtinė sklerozė yra lėtinė autoimuninė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą ir gali pasireikšti įvairiais simptomais. Regėjimo sutrikimai neretai yra pirmieji ženklai, nurodantys apie šią ligą dar tais laikais, kai kol kas nėra matomų kitų požymių. I. Sereikė atkreipia dėmesį, kad išsėtinę sklerozę dažnai lydi ir pusiausvyros sutrikimai, silpnumas, nuovargis bei užmaršumas, kurie gali keistis bangomis – kartojantis pagerėjimams ir simptomų paūmėjimams.
Diagnostikos svarba – pažangūs tyrimai regos nervo vertinimui
Siekiant tiksliai nustatyti regos sutrikimų priežastis, dažnai atliekamas regos sukeltųjų potencialų tyrimas, kuris matuoja smegenų elektrinius atsakus į vizualinius dirgiklius. Lėtėję arba susilpnėję nerviniai atsakai gali rodyti regos nervo degeneracinius pažeidimus. Nors šis tyrimas negali tiksliai nurodyti pažeidimo vietos ar diagnozuoti ligos, jo rezultatai padeda neurologams spręsti dėl tolimesnių tinkamų tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija.
Toks tyrimas yra ypač svarbus nustatant išsėtinę sklerozę, optinį neuritą, paveldimas neurologines ligas, navikus bei kai kurias neuropatijas, atsirandančias dėl vitamino B12 trūkumo ar kitų toksinių faktorių.
Svarba laiku atpažinti ir gydyti
Neurologė įspėja, kad staigūs ir neįprasti regėjimo sutrikimai gali būti pirmieji rimtų nervų sistemos sutrikimų simptomai. Todėl būtina nelikti abejingiems ir vertinti šiuos ženklus rimtai. Laiku diagnozuotos neurologinės ligos leidžia užkirsti kelią ilgalaikiams negrįžtamiems regos sutrikimams bei pagerinti bendrą gydymo sėkmę. Regėjimo sutrikimų ignoravimas gali lemti pavojingas pasekmes, kurios pakenks ne tik regai, bet ir bendram paciento sveikatos būklei.
Apibendrinant galima teigti, kad regėjimas – ne tik akių, bet ir viso organizmo sveikatos indikatorius, todėl pastebėjus bet kokius netikėtus pakitimus akyse, verta kuo skubiau konsultuotis su specialistais, siekiant išsiaiškinti priežastis ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.