Tik kas penktas Lietuvos gyventojas (apie 22 proc.) gali pasigirti tinkamai sureguliuotu kraujo spaudimu, perspėja kardiologai. Ši statistika rodo, kad arterinė hipertenzija – plačiai paplitusi ir ilgalaikė būklė, kuri dažniausiai reikalauja nuolatinio stebėjimo ir gydymo.
Kodėl svarbu kontroliuoti kraujospūdį
„Visuomenėje paplitęs mitas, kad, jeigu šiandien mano kraujospūdis yra normalus, tai vaistų gerti nereikia. Tačiau taip niekada nebūna ir, greičiausiai, nebus – jeigu žmogus turi aukštą kraujo spaudimą, jis jį turi visam likusiam gyvenimui.
Todėl būtina nuolat stebėti savo būklę, o padidintą arterinį kraujo spaudimą – gydyti“, – pataria Medicinos ir diagnostikos gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Normaliu laikomas mažesnis nei 140/90 mmHg kraujospūdis. Net jei kraujo spaudimas trumpam nukrenta į normą, tai nereiškia, kad rizika išnyko. Nekontroliuojama hipertenzija ilgainiui pažeidžia širdį, kraujagysles, inkstus ir gali sukelti infarktą ar insultą.
Rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės
Aukštą kraujospūdį stipriai veikia gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, nesubalansuota mityba, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Gydytojas pažymi, kad daugelį šių veiksnių galima koreguoti per gyvenimo būdo pokyčius, todėl prevencija išlieka kertiniu elementu kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kardiologai rekomenduoja kasdienės fizinės veiklos formą – bėgimą, intensyvų ėjimą, plaukimą ar važiavimą dviračiu. Jei kasdienė mankšta nėra įmanoma, tinka ir 3–4 intensyvios treniruotės per savaitę. Svarbiausia – nuoseklumas ir įpročių keitimas: mesti rūkyti, riboti alkoholį, mažinti druskos ir sočiųjų riebalų vartojimą bei siekti sveiko kūno svorio.
Tyrimai, gydymas ir finansinis saugumas
Lietuvoje veikia specializuotos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos: vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų kasmet nemokamai tikrinamas cholesterolio kiekis, matuojamas kraujospūdis ir vertinami kiti rizikos veiksniai. Šeimos gydytojai gali prevenciškai skirti kompensuojamus vaistus cholesterolio kiekiui normalizuoti arba hipertonijai gydyti.
Rūpinantis sveikata pravartu pagalvoti ir apie finansinę apsaugą susirgus sunkia liga. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės duomenimis, per 2015–2017 m. klientams, patyrusiems ūmius miokardo infarktus, insultus ar kitas širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, išmokėta beveik 350 tūkst. eurų, o didžiausia išmoka siekė beveik 51 tūkst. eurų.
„Sunkios, kritinės ligos sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą ir išmuša iš vėžių. Gyvybės draudimas padeda jaustis užtikrintu dėl savo ateities. Ne tik savo sveikata, bet ir finansiniu saugumu turėtume rūpintis visi, nelaukdami, kol ištiks nelaimė“, – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Jei kyla abejonių dėl kraujospūdžio ar bendros širdies būklės, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Reguliarūs matavimai, gydytojo nurodymai ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.