Niežtintys bėrimai nėra tik alergija: vaistininkė atskleidžia, ką iš tiesų signalizuoja oda

Kas yra dermatitas ir kokios jo rūšys?

Dermatitas – tai bendrinė odos uždegimo būklė, pasireiškianti įvairiomis formomis ir paveikianti plataus amžiaus spektro žmones: nuo kūdikių iki senjorų. Pasak vaistininkės, dermatito rūšių yra iš tiesų daugybė, ir kiekvienas tipas priklauso nuo skirtingų indikacijų. Populiariausios formos yra atopinis dermatitas (geriau žinomas kaip egzema), kontaktinis dermatitas, dishidrozinis dermatitas ir seborėjinis dermatitas.

Kodėl atsiranda odos uždegimas?

Dermatito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Tarp jų – mūsų imuninė sistema, paveldimumas, aplinkos sąlygos, nuolatinis stresas bei įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, didelis oro užterštumas, tam tikri kvepalai ar kontaktas su chemikalais.

Atopiniu dermatitu dažniau serga moterys ir tie, kurių šeimos nariai sirgo dermatitu, šienlige ar astma. Kontaktinis dermatitas neretai pasireiškia fabrikų, restoranų darbuotojams bei sodininkams, nes jų darbas susijęs su gausybe įvairių medžiagų, chemikalų, produktų ar augalų. Dishidrozinis dermatitas labiau aplanko tuos, kurie daug prakaituoja, gyvena karštame klimate ar dažnai maudosi vandens telkiniuose. Seborėjinis dermatitas, dažniausiai pasireiškiantis pleiskanomis, yra susijęs su riebalų liaukų grybeliu ir genetine šeimos istorija.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės, sergantys dermatitu, dažnai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip įvairios alergijos, astma, nerimo bei miego sutrikimai ar net depresija.

Pirmieji simptomai ir dažnas mitas

„Pirmieji dermatito požymiai gali būti paprastas niežėjimas ir tam tikrų vietų paraudimas. Rausvos, sausos ir niežtinčios dėmelės gali formuotis įvairiose kūno vietose: ant rankų, alkūnių, kaklo, kelių, pėdų, galvos odos, veido ar ausų. Vėliau oda patinsta, gali atsirasti pūslelės, pleiskanos, įtrūkimai, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar net skausmas. Kai kurios dermatito rūšys atsiranda net aplink akis, nosies bei burnos viduje ar ant lytinių organų, o tai – iš tiesų skausmingos vietos“, – pasakoja vaistininkė L.

Mockutė.

Anot jos, daugelis, išvydę dermatito paveiktą žmogų, bijo su juo kontaktuoti, manydami, kad užsikrės. Visgi, tai tėra mitas, nes nė vienas dermatito tipas nėra užkrečiamas. Vaistininkė nuramina pridurdama, jog dermatitas dažnai sukelia diskomfortą ar neigiamas emocijas, tačiau skausmą – retai.

Kada kreiptis pagalbos?

„Visgi, jei žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių. Visa tai padidina bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, kas gali virsti rimtomis bėdomis. Pastebėjus pirmuosius galimus dermatito požymius, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar dermatologą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą“, – įvardija L. Mockutė.

Ligos trukmė ir gydymas: kaip suvaldyti dermatitą?

Ligos trukmė priklauso nuo įvairių organizmo ir aplinkos faktorių. Dermatitas kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai šis susirgimas žmogų lydi visą gyvenimą. Pasak vaistininkės, svarbiausia išmokti kontroliuoti ligą.

Dermatito požymių medikamentinis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Vieniems padeda stipriai drėkinantys kremai ar fototerapija, kitiems prireikia kalcineurino inhibitorių, kortikosteroidinių tepalų, biologinių injekcijų, geriamų ar antihistamininių vaistų, o kartais – net antibiotikų.

Sergant šia liga taip pat rekomenduojama vengti ją iššaukiančių kontaktų, aktyviai drėkinti odą, nesikasyti, nepersikaitinti saulėje, naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės, dušo želę ar muilą be pridėtinių kvapiklių bei mažinti streso lygį. Dermatitu sergantys žmonės dažnai patiria ligos remisijos bei paūmėjimo bangas. Norint sukontroliuoti dermatitą, būtina reguliariai konsultuotis su specialistais – aptarus varginančius simptomus, jie pasiūlys tinkamiausią odos priežiūrą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 21 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *