Nuolatinis nuovargis, sumažėjęs darbingumas ir prasta savijauta dažnai yra nurašomi įtemptam gyvenimo ritmui ar stresui. Tačiau šie simptomai gali būti ženklas, jog organizmui trūksta svarbių medžiagų, ypač geležies, kurios trūkumas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie milijardą žmonių kenčia nuo geležies trūkumo, dažnai apie tai net nesusimąstydami.
Geležies trūkumas – dažna, bet dažnai nepastebima problema
Geležies trūkumas pasireiškia įvairiais simptominiais požymiais: prasta koncentracija, bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, svaigimas ar net odos blyškumas. Taip pat gali būti jaučiami padažnėjęs širdies plakimas, trapūs nagai arba padidėję plaukų slinkimo požymiai. Tačiau problemos identifikavimas dažnai atidedamas, nes daugelis simptomų yra nespecifiniai ir gali būti priskiriami streso ar kitų veiksnių poveikiui. Gydytojų teigimu, geležies atsargos organizme, matuojamos kaip feritino kiekis, gali sumažėti, tačiau hemoglobino kiekis dar išlikti normos ribose, todėl pradinis geležies trūkumas gali būti nepastebėtas.
Kodėl geležies trūkumas likti nepastebėtas?
Gydytoja Ineta Žalnėravičienė paaiškina, kad daugeliu atvejų profilaktinio patikrinimo metu atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriame nustatomas hemoglobino bei kitų rodiklių kiekis. Tačiau hemoglobinas sumažėja tik sunkiuose geležies trūkumo atvejuose, o pradžioje žmogus gali būti be jokio ryškaus simptomo. Dėl trūkumo požymių nespecifiškumo (nuovargis, miego trūkumas, kiti mikroelementų trūkumai) dėmesys geležies kiekiui dažnai nepakankamas. Lėtinis geležies trūkumas gali palaipsniui bloginti savijautą, tačiau žmogus pripranta prie tos būklės, todėl pokyčiai lieka nepastebėti.
Kas dažniausiai rizikuoja jausti geležies trūkumą?
Geležies deficitas ypač dažnas tam tikrose gyventojų grupėse: mažiems vaikams iki penkerių metų amžiaus, nėščiosioms, reprodukcinio amžiaus moterims, ypač toms, kurių menstruacijos gausios, taip pat vegetarams ir veganams.
Be to, geležies trūkumas gali atsirasti sergant lėtinėmis ligomis, malabsorbcijos sindromu, ar po skrandžio operacijų. Gydytoja akcentuoja, kad kai kurios ligos, pavyzdžiui, celiakija ar Krono liga, taip pat gali trukdyti geležies įsisavinimui. Kitos dažnos priežastys – skrandžio opos, hemorojus, žarnyno polipai ar dažna kraujo donorystė.
Profilaktiniai kraujo tyrimai gali padėti anksti identifikuoti geležies trūkumą ir užkirsti kelią sunkiems anemijos atvejams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu pasireiškia svorio kritimas, kraujavimas iš virškinimo trakto ar pilvo skausmai.
Mitybos įtaka geležies įsisavinimui
Kita svarbi sritis – mityba, kuri gali turėti lemiamos įtakos geležies pasisavinimui. Kai kurios kasdien vartojamos medžiagos, tokios kaip kava ar juodoji arbata, trukdo geležies įsisavinimui, jas rekomenduojama gerti nevalgius ar bent jau nevalgio metu. Taip pat kalcio turinčio maisto produktai – pienas, sūris, jogurtas – gali sumažinti geležies įsisavinimą, ypač jei vartojami kartu su geležies turinčiais produktais.
Verta vengti špinatų, burokėlių, riešutų ar šokolado valgymo vienu metu su geležies šaltiniais, nes ir šie produktai slopina geležies absorbciją. Priešingai, vitaminas C gerina geležies pasisavinimą, todėl rekomenduojama kartu valgyti geležies turinčius produktus su šviežiomis daržovėmis ar vaisiais, kurių sudėtyje yra daug šio vitamino, arba vartoti papildus su vitaminu C.
Geležies kiekio kontrolė ir papildų vartojimas
Gydytoja pabrėžia, kad sveikiems žmonėms geležies kiekį organizme rekomenduojama tikrinti kas vienerius–du metus, o rizikos grupėms – vegetarams, veganams, moterims su gausiomis menstruacijomis ir vaikams – dažniau, kasmet. Nėščiosioms, vyresniems nei 60 metų žmonėms, sportininkams ir sergantiems lėtinėmis ligomis profilaktiniai tikrinimai reikalingi kas pusmetį ar metus.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog geležies papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas gydytojo rekomendacija, nes tiek trūkumas, tiek perteklius gali neigiamai paveikti sveikatą. Šaltiniai, kuriuose daugiausia geležies – antienos ir kiaulienos kepenėlės, jautiena, žvėriena, moliuskai ir austrės. Augalinės kilmės geležies galima rasti įvairiuose ankštiniuose, tofu, įvairiose sėklose ir termiškai apdorotuose špinatuose.
Geležies trūkumas – dažna, tačiau daugeliu atvejų nepastebima problema, kuri gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno signalus, reguliariai tikrintis kraujo rodiklius ir rūpintis subalansuota, geležies pasisavinimą skatinančia mityba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.