Vis dažniau medikai atkreipia dėmesį į kasdienius pasirinkimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nesvarbūs, tačiau ilgainiui gali turėti reikšmės sveikatai. „Tiesa ta, kad dabar suprantame, jog didelę vėžio rizikos dalį lemia mūsų aplinka ir kasdieniai veiksniai – ne tik mūsų genai“, – sako dr. S.Kamathas. Ši mintis primena, kad ne vien genetika formuoja riziką: svarbi ir tai, kaip ruošiame, laikome ir kaitiname maistą.
Onkologų perspėjimas: kodėl verta peržiūrėti plastikinių indų naudojimą
Onkologai rekomenduoja mažinti maisto laikymą plastikiniuose induose, ypač kai kalbama apie senus, subraižytus ar karščiui veikiamus indus. „Apskritai sunku pranokti plastiko patogumą, ypač kalbant apie maisto laikymą, – sako akademinis hematologas-onkologas ir epidemiologas dr. Adeelis Khanas. – Tačiau plastiko cheminių medžiagų išsiskyrimas į maistą turėtų kelti susirūpinimą.“
Verta prisiminti ir dar vieną svarbų faktą: „Vėžio rizika, jei nekalbame apie paveldimumą, dažniausiai susidaro ne dėl vieno didelio įvykio, o dėl daugybės mažų poveikių, kurie kartojasi metų metus“, – aiškina dr. Tingting Tan, medicinos onkologė ir hematologė iš „City of Hope“. Tai reiškia, jog net ir nedideli, bet nuolatiniai cheminiai poveikiai gali prisidėti prie bendros rizikos per ilgą laikotarpį.
Kaip plastikas gali paveikti sveikatą
Plastikiniai indai gali išskirti įvairias chemines medžiagas, įskaitant BPA, ftalatus ir stireną, ypač jei indas yra senas, pažeistas arba veikiamas karščio. „Daugelyje plastikų yra kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip BPA, ftalatai ir stirenas, – aiškina jis. – Laikui bėgant šios medžiagos gali patekti į maistą, vandenį ar aplinką.“ Kai kurios alternatyvos, net deklaruotos kaip „BPA-free“, gali turėti kitų pakaitinių junginių, kurių ilgalaikis poveikis dar nėra iki galo ištirtas.
Plastiko nusidėvėjimas – plovimas, subraižymas, karštis – didina jo porėtumą ir cheminių junginių išsiskyrimą.
„Kasdienis naudojimas lemia fizinį plastiko irimą – gali atsirasti suplonėjimų ar matomų įtrūkimų, – sako jis. – Todėl patvarumas svarbus dvejopai.“ Iš to seka praktinė išvada: dalykus, kurie akivaizdžiai pažeisti ar seni, geriau pakeisti.
Praktiniai patarimai: ką daryti vietoj plastiko
Nereikia panikuoti ir išmesti visko iš spintelių, tačiau verta priimti kelis paprastus pokyčius. Dr. T. Tan siūlo laikyti maistą stikliniuose induose: jie yra stabilūs ir neišskiria cheminių medžiagų net kaitinami. Dr. S. Kamathas priduria, kad keraminiai indai taip pat yra gera alternatyva, tačiau atkreipia dėmesį į dangtelius ir sandarus: „Reguliariai tikrinkite dangtelių būklę ir įsitikinkite, kad maistas tiesiogiai nesiliečia su dangteliu.”
Labai svarbu vengti maisto šildymo plastikiniuose induose: net ženklinimas „mikrobangų krosnelei“ negarantuoja, kad plastikas neišskirs junginių veikiamas karščio. Paprastas įprotis – perkėlimas į stiklinius ar keramikinius indus prieš šildant – sumažina vieną reikšmingą rizikos veiksnį. Net jei padarysite tik du pokyčius – nustosite šildyti maistą plastike ir pakeisite nusidėvėjusius indus – tai jau reikšmingai sumažins potencialų mikroplastikų ir cheminių medžiagų poveikį.
Apibendrinant: tai nėra skambutis panikai, o kvietimas priimti sąmoningesnius kasdienius sprendimus, kurie ilgainiui gali prisidėti prie bendros sveikatos apsaugos ir vėžio prevencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.