Lietuvos klimatas pasižymi dažnais ir įvairiais orų svyravimais, kurie daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką šalies gyventojų sveikatai bei gerovei. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Ričardas Radišauskas išskiria, jog ypač lietingais orais ženkliai padidėja mirtingumas ir sergamumas tam tikromis ligomis, o orų kaita gali paveikti ir psichikos būklę bei nuotaikas.
Orų poveikis žmogaus sveikatai ir nuotaikai
Moksliniai tyrimai rodo, kad oro sąlygų pokyčiai itin veikia jautrius visuomenės sluoksnius – vaikus, vyresnio amžiaus žmones, sergančiuosius bei socialiai pažeidžiamas grupes. Ilgai besitęsiantys blogi orai, tokie kaip aukštos temperatūros ar nuolatinis lietus, gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir paveikti psichologinę būseną. Pavyzdžiui, atlikus Vilniaus miesto gyventojų apklausą nustatyta, kad net 82 proc. respondentų jautė nuotaikų svyravimus dėl orų pokyčių – dažniausiai didėjo mieguistumas ir bendras nuovargis.
Lietingų orų įtaka mirtingumui ir sergamumui
Ričardas Radišauskas pažymi, kad ilgai trukę lietingi periodai ypač nulemia vyrų psichikos ir elgesio ligų paūmėjimą bei ženklų mirtingumo padidėjimą moterų tarpe, ypatingai kaimo vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Oro drėgmės didėjimas susijęs su verstinių ligų – kraujotakos, inkstų, psichikos – išplitimu. Taip pat staigūs santykinės oro drėgmės pokyčiai, ypač pavasario ir vasaros metu, susiję su miokardo infarkto atvejų ir mirtingumo didėjimu, ypač vyresnio amžiaus asmenų grupėse.
Fiziologiniai procesai ir jų ryšys su oru
Dėl lietingų ir apsiniaukusių orų gali keistis kraujo spaudimas, kraujo krešumas ir vegetacinės nervų sistemos veikla. Šie pokyčiai ypač pastebimi kraujotakos sistemos ligomis sergantiems pacientams. Mažesnis kraujo prisotinimas deguonimi, sumažėjęs metabolizmas bei hormonų lygiai – melatonino ir serotonino – gali lemti padidėjusį mieguistumą, vangumą ir depresines nuotaikas.
Kita vertus, sumažėjęs atmosferos oro slėgis mažina deguonies kiekį kraujyje, dar labiau veikia organizmo savijautą.
Praktiniai patarimai geresnei sveikatai blogomis oro sąlygomis
Norint sumažinti blogų orų neigiamą įtaką, svarbu formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Reikėtų vengti žalingų įpročių, laikytis subalansuotos mitybos, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą, gerai išsimiegoti ir reguliuoti darbo bei poilsio režimą. Taip pat svarbu vengti streso ir stiprinti psichinę sveikatą, ypač lietingų ir drėgnų periodų metu.
Gamtos veiksnių poveikis aplinkai ir sveikatai
Didėjanti drėgmė būstuose sustiprina pelėsio atsiradimą, kuris veikia alergiškai ir skatina kvėpavimo takų ligų išsivystymą. Šiltėjančios žiemos ir drėgnas klimatas palankūs oro lašeliniu būdu plintančioms infekcijoms, tokioms kaip tuberkuliozė. Be to, gausūs krituliai gali užkrėsti geriamąjį vandenį, didindami kvėpavimo bei virškinamojo trakto infekcijų pavojų. Potvynių ir užtvindytų kanalizacijų metu išplinta patogenai, skatinantys vandenyje plintančių ligų protrūkius.
Visa tai rodo, jog orų sąlygos sudaro daugialypį poveikį žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl svarbu sąmoningai stebėti savo savijautą ir imtis prevencinių priemonių, ypač sunkių meteorologinių sąlygų metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.