„Sodros“ duomenys atskleidžia, kad didžiausią vidutinę algą Lietuvoje rugpjūtį mokėjo informacinių technologijų įmonė „Microsoft Lietuva“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 13 darbuotojų vidutiniškai uždirbo 37,5 tūkst. eurų (iki mokesčių). Šis skaičius iš karto patraukia dėmesį ir kelia klausimų apie duomenų representatyvumą bei sektorių skirtumus.
Pagrindiniai atlyginimų lyderiai
Be „Microsoft“, aukštas vidurkis fiksuotas ir kitose technologijų įmonėse: Izraelio grupės „Moon Activ“ valdomos žaidimų kūrimo bendrovės „MA Lithuania“ 56 darbuotojams vidutinis atlyginimas siekė 35,6 tūkst. eurų, o Čekijos įdarbinimo bendrovė „Global People“ – 35,3 tūkst. eurų (nėra detalių apie jos darbuotojus). Klaipėdos žuvininkystės įmonė „Banginis“ aštuonių darbuotojų vidutinį atlyginimą nurodė 28 tūkst. eurų, o technologijų įmonė „Upcoming Health“ – 17,6 tūkst. eurų.
Tarp kitų pavardintų darbdavių: „Samsung Electronics Lithuania“ (19 darbuotojų) – 17,5 tūkst. eurų, „ProGear LT“ (4 darbuotojai) – 17,3 tūkst. eurų, „TechPay Innovations“ (10 žmonių) ir „Palantir Technologies Lithuania“ (8) – po 17,1 tūkst. eurų, o „Oracle East Central Europe Limited“ (19) – 17 tūkst. eurų. Verta paminėti, kad visi šie dydžiai nurodyti prieš mokesčius.
Ką reiškia vidurkis ir mediana?
Be vidurkių svarbu atkreipti dėmesį ir į algų medianą, kuri mažiau jautri itin aukštoms ar žemoms reikšmėms: didžiausia atlyginimų mediana rugpjūtį buvo „Google Lithuania“ (23 darbuotojai) – 8,7 tūkst. eurų. Po jos sekė „Cast AI Baltic“ (75) su 8,5 tūkst. eurų ir Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla (41) – 8,1 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi „Tide Platform“, „Ubiquiti“, „Merck Sharp & Dohme“ ir kt., kurių medianos svyravo 7–7,5 tūkst. eurų lygyje.
Skirtumas tarp labai aukštų vidurkių ir palyginti žemesnių medianų iliustruoja, kaip mažas darbuotojų skaičius ar keli itin dideli atlyginimai gali iškreipti vidurkį. Tai ypač aktualu technologijų ir tarptautinių įmonių kontekste, kur aukštos vadovų ar specialistų algos smarkiai kelia bendrą vidurkį, bet ne visada atspindi daugumos darbuotojų patirtį.
Taip pat verta pabrėžti, kad duomenys atspindi algas prieš mokesčius ir gali skirtis priklausomai nuo darbo laiko (visi arba ne visi mėnesį dirbę), darbo sąlygų bei papildomų priedų. Kai kurių įmonių atveju pateiktas darbuotojų skaičius yra nedidelis, todėl rezultatai gali būti mažiau patikimi kaip sektoriaus atspindys.
Apibendrinant, technologijų sektorius Lietuvoje išsiskiria aukštesniais vidutiniais atlyginimais, tačiau medianos analizė parodo, kad daugeliui darbuotojų atlyginimai yra žemesni už vidurkį. Šie duomenys svarbūs darbuotojams, darbo ieškantiems specialistams ir politikos formuotojams, planuojantiems atlyginimų skaidrumą bei konkurencingumo priemones darbo rinkoje.
Galiausiai, norint pilnesnio vaizdo, reikėtų vertinti ilgesnio periodo tendencijas, platesnį įmonių skaičių ir papildomas ataskaitas apie atlyginimų struktūrą bei socialines įmokas.
