Pažvelgiate į laikrodį ir vėl matote panašų laiką – antrą, trečią ar ketvirtą ryto. Kai tai kartojasi kelias naktis, nesunku pradėti ieškoti ypatingos reikšmės. Vis dėlto vienodas prabudimo laikas pats savaime nėra kurios nors ligos požymis.
Svarbiau ne laikrodžio rodyklės, o tai, kaip jaučiatės dieną. Ar atsikeliate pailsėję? Ar sunku iš naujo užmigti? Galbūt prieš miegą žiūrite į telefoną, vakare geriate kavą arba pastaruoju metu išgyvenate įtampą? Tokios detalės dažnai paaiškina daugiau nei prabudimo valanda.
Kas iš tiesų gali trikdyti miegą?
NHS nurodo, kad naktinius prabudimus gali lemti stresas, nerimas, aplinkos triukšmas, alkoholis, kofeinas, ilgalaikis skausmas ir menopauzės laikotarpis. Jeigu žmogus garsiai knarkia, naktimis springčioja, o dieną jaučia mieguistumą, reikia pagalvoti ir apie miego apnėją. Ji nustatoma tyrimais, o ne pagal laikrodį.
Ką galite padaryti patys?
Pradėkite nuo dviejų savaičių miego dienoraščio: pasižymėkite gulimosi laiką, prabudimus, kofeiną, alkoholį ir savijautą ryte. Stenkitės keltis panašiu laiku, miegamąjį laikykite tamsų ir vėsų, o išmanųjį telefoną atidėkite prieš miegą. Vieną prastesnę naktį vertinkite ramiai – problema tampa svarbi, kai kartojasi.
Dar viena svarbi detalė
Dažna klaida – išgirdus internetinę teoriją apie tam tikrą valandą pradėti nerimauti dėl konkretaus organo. Medicinoje miego sutrikimai vertinami pagal simptomų visumą, o ne pagal mitinį organų laikrodį. Jei pabundate trumpam, lengvai užmiegate ir dieną jaučiatės gerai, vien tokie prabudimai dažniausiai nėra pagrindas nerimui. Vis dėlto pasikartojanti nemiga nusipelno dėmesio, net jei nėra kitų simptomų.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jeigu miego sutrikimai užsitęsia, trukdo kasdienai arba artimieji pastebi kvėpavimo sustojimus miegant, kreipkitės į šeimos gydytoją. Nepasitikėkite teiginiais, kad prabudimas konkrečią valandą „įrodo“ kepenų ar kitų organų ligą.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.