Nusičiaudėjus, nusijuokus ar pakėlus pirkinių krepšį pasitaiko nemaloni staigmena. Kai kurios moterys apie ją nepasako net artimiausiems žmonėms, nes mano, kad po gimdymų ar su amžiumi tai tiesiog neišvengiama. Iš tikrųjų verta kalbėti apie gydomą, dažną problemą.
Tai gali lemti įpročių keitimą: vengiama sporto, ilgų pasivaikščiojimų ar išvykų. Tačiau ribojant gyvenimą problema nebūtinai išnyksta. Svarbu išsiaiškinti, kokiomis situacijomis ji pasireiškia ir ar kartu yra staigus, sunkiai sulaikomas noras šlapintis.
Apie kokią būklę kalbama?
Tai šlapimo nelaikymas. NHS išskiria krūvio nelaikymą, kai šlapimas prateka kosint, juokiantis ar sportuojant, ir skubos nelaikymą, kai noras šlapintis atsiranda staiga. Prie simptomų gali prisidėti dubens dugno raumenų silpnumas ir menopauzės laikotarpio pokyčiai. Priežastys nevienodos, todėl ir gydymas turi būti individualus.
Ką galite padaryti patys?
Pirmasis žingsnis – aptarti problemą su šeimos gydytoju ar ginekologu. Gali padėti tinkamai atliekami dubens dugno raumenų pratimai, svorio korekcija bei skysčių ir kofeino vartojimo įvertinimas. Specialistai kartais rekomenduoja šlapinimosi dienoraštį arba nukreipia kineziterapijai.
Dar viena svarbi detalė
Dubens dugno pratimai gali padėti, bet jie turi būti atliekami taisyklingai ir pakankamai nuosekliai. Vien tik bandymas visą laiką sulaikyti šlapimą nėra rekomenduojama treniruotė. Jeigu pratimai neveikia, priežastis gali būti kitokia, o kai kurioms moterims reikalingas specialisto įvertinimas. Svarbiausia – nereikia atsisakyti pasivaikščiojimų ar juoko vien dėl baimės, kad situacija pasikartos.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei šlapimo nelaikymą lydi kraujas šlapime, skausmas, karščiavimas ar staigus negalėjimas pasišlapinti, būtina medicininė apžiūra. Gėdytis nėra pagrindo – tai dažna medicinos problema, o ne asmeninė nesėkmė.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.