Joninių ir kitų vasaros švenčių metu ilgi vakarėliai, iškylos ir bendri užkandžiai dažnai sutampa su didesne apsinuodijimų maistu rizika. Karštis greitina bakterijų dauginimąsi, o lauko sąlygos – ribota šaldymo galimybė, nepakankama higiena ir ilgai stovintis maistas – tai veiksniai, kurie padidina tikimybę susirgti. Svarbu atpažinti klastingus simptomus ir žinoti, kada pykinimą ar silpnumą verta traktuoti rimčiau nei paprastas pagirių pojūtis.
Kodėl vasarą rizika didesnė
Šeimos gydytoja Vytautė Pečiulytė paaiškina, kad pagrindinė priežastis – temperatūra ir sąlygos, kuriose laikomas bei ruošiama maistas. „Šiltoje temperatūje bakterijos maiste dauginasi daug greičiau. Maistas dažnai ilgiau laikomas ne šaldytuve, netinkamai transportuojamas ar paliekamas saulėje. Taip pat išvykose ne visada yra galimybė tinkamai nusiplauti rankas ar laikytis higienos, todėl bakterijos lengviau patenka į maistą“, – aiškina gydytoja. Todėl net trumpas neatsargumas gali baigtis nemaloniomis pasekmėmis.
Dažniausios klaidos ruošiant maistą
Vasaros šventėse pasitaiko tipinių klaidų, kurios padidina ligų riziką. „Dažniausios klaidos yra netinkamas maisto laikymas šilumoje, per ilgas greitai gendančių produktų laikymas be šaldymo, nepakankamai iškepta mėsa bei prasta higiena ruošiant maistą. Greitai gendantys produktai dažnai paliekami saulėje, naudojami tie patys įrankiai žaliai ir jau paruoštai mėsai, neplaunamos rankos ar daržovės“, – pasakoja V.Pečiulytė. Reikėtų atidžiai saugoti pieno produktus, padažus su majonezu, kepinius ir gerai termiškai apdoroti mėsą.
Kaip atskirti apsinuodijimą nuo pagirių
Po linksmybių pykinimą, vėmimą ar galvos svaigimą žmonės dažnai sieja su alkoholiu. Tačiau gydytoja primena, kad prasidėję simptomai gali reikšti ir maisto toksinus ar bakterines infekcijas. „Alkoholis dirgina skrandį, skatina skysčių netekimą ir silpnina organizmą, todėl pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas gali būti stipresni.
Be to, kai kurie simptomai panašūs į apsvaigimo požymius, todėl žmogus gali ne iš karto suprasti, kad apsinuodijo maistu“, – sako ji. Pavojingi požymiai – stiprus arba ilgai trunkantis vėmimas, intensyvus viduriavimas, aukšta temperatūra, stiprūs pilvo spazmai, kraujas išmatose ar sąmonės sutrikimai.
Kada kreiptis į gydytoją ir ką gali atlikti
Kreiptis patariama, jei simptomai nepraeina per 1–2 dienas, jie stiprėja arba pacientas negali vartoti skysčių. Vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys privalo nelaukti. Gydytojai dažnai skiria kraujo tyrimus uždegimo ir skysčių trūkumui įvertinti, o prireikus atliekami išmatų tyrimai bakterijoms ar virusams nustatyti, elektrolitų bei inkstų funkcijų tyrimai.
Patarimai, kaip išvengti problemų
Prevencija paprasta: laikykite greitai gendančius produktus šaltai, naudokite šaltkrepšius, nepamirškite rankų higienos, atskirkite žalią mėsą nuo paruoštų patiekalų ir gerai iškepkite mėsą. Šiek tiek dėmesio ir keli praktiniai įpročiai gali užkirsti kelią skaudžiai pamokai po šventės ir neleisti Joninių rytui baigtis vizitu pas gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.