Vasarą praleidžiant laiką lauke dažnai tenka susidurti su vabzdžiais — bitėmis, vapsvomis, uodais ar erkėmis. Daugeliu atvejų įgėlimai ir įkandimai sukelia tik vietinę reakciją: skausmą, paraudimą, patinimą ar niežulį. Tačiau svarbu mokėti atpažinti sunkesnius požymius ir žinoti, kada pakanka savarankiškų priemonių, o kada reikalinga skubi medicininė pagalba.
Ką daryti įgėlus bitei?
Bitės įgėlimo simptomai paprastai yra aštrus skausmas, paraudimas ir patinimas. Bitė gelia tik kartą ir palieka geluonį odoje — jis turi būti pašalintas kuo greičiau. „Nespauskite geluonies, o švelniai pašalinkite jį nagu ar naudodami plastikinę kortelę. Įgeltą zoną nuplaukite vandeniu ir muilu, uždėkite vėsų kompresą 10–15 minučių. Vietiniam niežuliui tinka antihistamininis gelis, jaučiant ryškesnę organizmo reakciją vartokite antihistamininius vaistus”, – pataria vaistininkas G.Leščinskas. Jei po įgėlimo atsiranda kvėpavimo sutrikimų, veido ar gerklės tinimas, galvos svaigimas — tai gali būti anafilaksinė reakcija ir reikia skubios pagalbos.
Vapsvos ir širšės: kelios svarbios pastabos
Skirtingai nei bitė, vapsva gali gelti kelis kartus ir nepalieka geluonies. Įgėlimas dažnai sukelia intensyvesnį skausmą bei didesnį tinimą. „Įgėlimo simptomai skiriasi – žmogus jaučia skausmą, deginimo pojūtį, pažeista vieta greitai parausta ir patinsta. Jei įgelia vapsva, venkite staigių judesių, nes reaguodama į jus, vapsva gali įgelti dar kartą. Nuplaukite įgeltą vietą, uždėkite kompresą, tinimo malšinimui padės antihistamininiai vaistai. Jei vapsva įgėlė į burną ar gerklę – reikėtų nelaukti ir kreiptis į medikus”, – vardina G.Leščinskas. Jei vapsvų ar širšių įgėlimai pasireiškia plačiu bėrimu, kraujospūdžio mažėjimu ar sąmonės netekimu, būtina skubi pagalba.
Uodų įkandimai ir kaip jų išvengti komplikacijų
Uodų įkandimai dažniausiai būna nereikšmingi, sukelia niežulį ir trumpalaikį patinimą.
Vaikams reakcija gali būti stipresnė, todėl reikėtų stebėti. Svarbu nekasyti pažeistos vietos, kad nesukeltumėte užkrėtimo. Naudokite antihistamininius gelius arba priemonę su hidrokortizonu, jei niežulys stiprus. Kreipkitės į gydytoją, jeigu per kelias dienas atsiranda karščiavimas, plintantis patinimas ar bendri raumenų skausmai — tai gali rodyti komplikaciją ar infekciją.
Erkės: kaip jas prižiūrėti ir kada sunerimti
Erkės įsisiurbimai dažnai nepastebimi, tačiau jie kelia rimtą riziką perduodant Laimo ligą arba erkinį encefalitą. „Traukite erkę pincetu, svarbu tai padaryti tiesiu judesiu, kad neatsiskirtų erkės galva. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir atsargiai traukite statmenai odos paviršiui, nesukiodami ir nespausdami jos kūnelio. Po įsisiurbimo stebėkite savo savijautą, jei po kelių dienų atsiranda žiedinis paraudimas aplink įkandimą, jaučiate karščiavimą, galvos ar sąnarių skausmus – kreipkitės į gydymo įstaigą. Žiedinis paraudimas yra būdingas Laimo ligos simptomams, o karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai gali pasireikšti tiek sergant Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu”, – paaiškina vaistininkas. Jei erkė įsisiurbė ilgai arba negalite ištraukti visos erkės, kreipkitės į gydytoją.
Prevencija: naudokite repelentus, dėvėkite tinkamą aprangą lauke, patikrinkite kūną po buvimo gamtoje ir greitai pašalinkite erkes. Visada turėkite pirmąją pagalbą: vėsų kompresą, antiseptiką, antihistaminikų bei, jei priklausote nuo alergijų, adrenalino autoinjektorių pagal gydytojo nurodymus. Laiku suteikta pagalba ir stebėjimas dažniausiai užkerta kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.