Lietuvoje storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų. Kasmet šia liga suserga apie 1700 žmonių, tačiau neretai ji diagnozuojama per vėlai – beveik 1000 pacientų dėl šios ligos neišgyvena. Profilaktinės sveikatos patikros programos yra vienas iš veiksmingiausių būdų užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui ir ženkliai sumažinti mirties atvejų skaičių.
Kauno klinikų gastroenterologai pažymi, kad reguliarios patikros gali sumažinti iki 60 procentų mirčių nuo storosios žarnos vėžio. Ankstyva ligos diagnostika leidžia imtis prevencinių ar gydymo priemonių, kai dar nėra pakitęs paciento gyvenimo kokybės, o gydymas yra kur kas paprastesnis ir efektyvesnis. Vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti savo sveikatą – dalyvauti nemokamose profilaktinėse patikrose, kurios yra prieinamos visiems Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems 50–74 metų gyventojams.
Nemokama tyrimų programa ir jos svarba
Profilaktinės programos esmė – atliekant slapto kraujo išmatose testą (iFOBT), nesudėtingu ir greitu būdu galima nustatyti plika akimi nematomą kraujavimą, kuris yra vienas iš pirmųjų storosios žarnos vėžio ar jo pradinių stadijų požymių. Teigiamas tyrimo rezultatas sukelia tolimesnį patikrinimą – kolonoskopiją, kurios metu gydytojai gali aptikti ir pašalinti ikivėžinius darinukus, tokius kaip polipai. Pavyzdžiui, Kauno klinikų pacientui Tadui, šeimos gydytojo paskatintas atlikti šiuos tyrimus, pavyko kovoti su ikivėžiniu susirgimu, kuris neturėjo jokio aiškių simptomų.
Kauno klinikų Endoskopijų skyriaus vedėjas doc. dr. Dalius Petrauskas paaiškina, kad apie 15 procentų žmonių, kurių patikros testas yra teigiamas, reikia atlikti išsamesnius tyrimus, o dauguma ikivėžinių auglių yra sėkmingai šalinami taikant minimaliai invazinius metodus be stacionarinio gydymo poreikio. Labai svarbu, kad šios procedūros būtų atliekamos laiku, nes laiku pašalinus auglius galima išvengti vėžio vystymosi.
Storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės
Kauno klinikų onkologė-chemoterapeutė dr.
Rita Kupčinskaitė-Noreikienė pažymi, kad storosios žarnos vėžys vyrų tarpe yra trečia pagal dažnumą onkologinė liga, o moterų – antra. Vėžio vystymuisi įtaką turi tiek modifikuojami, tiek nemodifikuojami rizikos veiksniai. Tarp nemodifikuojamų – vyresnis amžius, uždegiminės žarnyno ligos, cukrinis diabetas, šeiminė onkologinė anamnezė. Tuo tarpu modifikuojami rizikos veiksniai apima nesveikus gyvenimo būdus: rūkymą, fizinio aktyvumo stoką, nutukimą, per didelį raudonos mėsos vartojimą bei nepakankamą vaisių ir daržovių suvartojimą.
Prevencijos programos ir reguliarios patikros yra būtinos, siekiant anksti aptikti pakitimus, dar tik iš pradžių formuojantis piktybiniams susirgimams. Tuo pačiu prevencija apima ir gyvenimo būdo korekciją, skatinant subalansuotą mitybą, aktyvų judėjimą ir atsisakymą žalingų įpročių.
Kaip pasinaudoti nemokamais profilaktiniais tyrimais?
Nemokama storosios žarnos vėžio profilaktinė programa yra prieinama visiems Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims nuo 50 iki 74 metų. Patikros testas iFOBT rekomenduojamas kas dvejus metus. Teigiamo testo atveju, šeimos gydytojas išrašo siuntimą endoskopiniam tyrimui, kurį galima atlikti Kauno klinikose, registruojantis telefonu. Šiuolaikinė diagnostikos įranga, papildyta dirbtinio intelekto moduliais, užtikrina kuo tiksliau identifikuoti įtartinus pakitimus ir padeda naudoti pažangius minimaliai invazinius gydymo metodus.
Taigi, reguliarios profilaktinės patikros yra ne tik efektyvi priemonė anksti nustatyti storosios žarnos vėžį, bet ir gyvybiškai svarbi galimybė išvengti sudėtingų ligos komplikacijų. Užtikrindami reguliarų sveikatos stebėjimą, galime ženkliai pagerinti išgyvenamumo prognozes ir paprasčiausiai išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.